Ji pranešė parengusi ir derinti pateikusi atitinkamas
Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas ir Vyriausybės
nutarimo projektą.
Pakeitimu siūloma apriboti nacionalinių, valstybinių ir
savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijų
skaičių iki dviejų, įtvirtinti reikalavimą vadovams būti
nepriekaištingos reputacijos bei įpareigoti teatrų ir įstaigų
vadovus laikytis kultūros ministro nustatytų Kultūros įstaigų
darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių.
Anot ministerijos, projektu siekiama užtikrinti vadovavimo
nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybės teatrams ir
koncertinėms įstaigoms efektyvumą ir aukštą teatrų, koncertinių
įstaigų vadovų kompetencijos lygį bei jų atsakomybę.
Vyriausybės nutarimo projekte siūloma detaliau reglamentuoti
konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus komisijų
narių reputacijos ir nešališkumo klausimus, leisti teatrų ir
koncertinių įstaigų savininkams skelbti tarptautinius konkursus.
Šie dokumentų projektai parengti, kai paaiškėjo, kad
teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio
operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, nors kilo
abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad
nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros
ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė
nesitrauksiąs iš pareigų.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba
kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390
tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre
registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“.
G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT
vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus
įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs
sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo.
Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti
koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“,
nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio
orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo
filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio
Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių
interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja
galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti
institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra
pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti
pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos
vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais,
dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas,
nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“
nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu
kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis
Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo
pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau
panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus
išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų
šiuo metu nėra.