„Nė vienas Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl
darbo visą parą ir tikrai nesiekia išvengti budėjimo visą parą,
švenčių ar savaitgaliais. Tačiau naivu būtų manyti ir tikrai
neatsakinga, kad esamais resursais galima būtų Vaiko teisių
apsaugos skyrius įdarbinti visą parą“, – pirmadienį per vaiko
teisių užtikrinimui skirtą konferenciją Seime sakė Raseinių
vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti R.Klevinskienė.
„Kai tik savivaldybės gaus lėšų tai veiklai vykdyti, tikrai
nedelsiant bus priimta daugiau žmonių, kurie šitą veiklą ir
užtikrins“, – teigė ji.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė ne
visai sąžiningu elgesiu pavadino policijos atstovų bandymus tartis
su savivaldybių administracijomis, kurioms pavaldūs Vaiko teisių
apsaugos skyriai, dėl darbo visą parą, švenčių dienomis,
savaitgaliais, nelaukiant papildomų lėšų.
„Matome ne visai sąžiningą veiksmą, kada tariasi
savivaldybėse su vadovais policijos atstovai, kad esamomis sąlygomis
ir bet kokiu būdu Vaiko teisių apsaugos skyriai nedelsdami pradėtų
budėti naktimis, savaitgaliais“, – kalbėjo R.Klevinskienė.
Ji pareiškė, kad Policijos veiklos įstatymas numato, jog
policijos pareigūnai privalo pasirūpinti bejėgiškos būklės
asmeniu.
„Manau, kad niekas nesiginčys su tuo, kad mažas vaikas, kuris
rastas su visiškai girtais savo tėvais, yra bejėgiškos
būklės“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Kita vertus, ji pripažino žinanti, kad tiesiogiai jų darbą
reglamentuojantis Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, jog tais
atvejais, kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai smurtaudami ar
kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia,
vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima
vaiką iš nesaugios aplinkos.
Tuo metu generalinis policijos komisaras Linas Pernavas tvirtino,
kad į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai privalo spręsti
konfliktą, apginti auką ir dar pasirūpinti vaikais, jeigu būtina.
Anot jo, pasitaiko, kai iš šeimos reikia paimti ne vieną ar du, o
penkis–septynis vaikus. Negana to, policininkai privalo rasti, kur
juos priglausti.
„Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai galėtų dirbti
visą parą. Priešingu atveju policininkas įvykio vietoje bus
paliekamas vienas“, – pabrėžė policijos vadovas.
Jis tvirtino, kad būtina sukurti modelį, kai kiekvienas
pareigūnas aiškiai žino, ką privalo daryti esant smurto
situacijai.
„Esame pasirengę reagavimo algoritmą pas save. Manau, kad
reagavimo algoritmas turi būti mums visiems: kas turi paimti vaiką,
kur tą vaiką turi padėti, esant reikalui galbūt suteikti patalpas
aukai, tolesnis darbas su šeima, tolesnis darbas su smurtautoju, kur
aš paimsiu tą psichologą, kada aš jį paimsiu. Turėtų būti
aiškus algoritmas mums visiems, kiekvienas turi žinoti savo
darbą“, – kalbėjo L.Pernavas.
„Šiai dienai visi improvizuoja. Ką mes darome? Sukamės iš
situacijos“, – pridūrė jis.
L.Pernavo duomenimis, pernai registruota 11 tūkst. nusikalstamų
veikų, susijusių su smurto artimoje aplinkoje. Jis atkreipė
dėmesį, kad 38 proc. kaltininkų net nesilankė teismuose, jiems
tiesiog skirta bauda.
„Ar bauda yra geriausia bausmė asmeniui, kuris smurtauja
šeimoje?“ – stebėjosi policijos vadovas.
Pernai 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.
Anot generalinio komisaro, policija siekia, kad bylos dėl smurto
artimoje aplinkoje būtų ištiriamos per dvi paras. Jis taip pat
minėjo, kad reikėtų sudaryti galimybę policininkams kaip įrodymus
teisme pateikti atvykus į įvykį nufilmuotą vaizdą, pirmuosius
aukos ir smurtautojo parodymus.
„Bylą nagrinėjant po mėnesio, žmonės objektyviai ne viską
atsimena. Ką atsimins policininkas, kuris dar bus nuvažiavęs į
tokių šimtą įvykių?“ – svarstė L.Pernavas.
Jis taip pat pabrėžė, kad situacija nesikeis, kol nebus imtasi
kovoti su smurto priežastimis, o ne padariniais.
„Apie ką mes dabar dažnai kalbame? Apie pasekmes. Mano manymu,
mes turime kalbėti apie priežastis – dėl ko mes turime tokią
situaciją, dėl ko tėvai muša vaikus, dėl ko tėvai užmuša savo
vaikus, dėl ko tėvai suduoda po šimtą smūgių“, – sakė
L.Pernavas.