Vasario pradžioje VTEK nusprendė, kad G.Kėvišas, kurio
vadovaujamame teatre tris koncertus organizavo sūnaus vadovaujama
įmonė, interesų nesupainiojo, nes pats nuo sprendimų nusišalino.
Kaip informavo ministerija, kreipimasis motyvuotas tuo, jog
išvadas dėl LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo veiksmų, įsigyjant
paslaugas iš savo sūnaus įmonės, anksčiau pateikė ne VTEK, o
asmeniškai buvęs jos vadovas Romas Valentukevičius.
Taip pat
ministerija savo kreipimesi VTEK prašo atsižvelgti į papildomas
aplinkybes ir faktus, kurie nebuvo įvertinti ir pateikti VTEK
anksčiau.
„Ministerija prašo pateikti išvadą, ar LNOBT direktorius
nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai jo vadovaujama
institucija viešųjų pirkimų būdu įsigydavo paslaugas iš
vienintelio šaltinio – savo sūnaus įmonės, o jis pats gavo
pajamas iš tos įmonės ir galimai naudojosi savo kaip LNOBT vadovo
vardu, kontaktais ir išskirtine turima informacija apie būsimus
teatro planus vertinant viešųjų pirkimų procesą kaip visumą“,
– nurodo ministerija.
Pabrėžiama, kad Specialių tyrimų (STT) ir Viešųjų pirkimų
tarnybų nuomone, LNOBT vadovo nusišalinimas nuo sutarčių su
sūnaus įmone pasirašymo buvo nepakankamas, kad būtų išvengta
korupcijos rizikos.
Pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų
rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus Martyno
įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą vadina
nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
Sūnaus
įmonėje konsultantu dirba pats G.Kėvišas, jis asmeniškai prašė
sūnaus organizuotiems koncertams sostinės savivaldybės paramos ir
ją vienam koncertui teatras gavo.
VTEK, vasarį nusprendusi, kad
LNOBT rengiant koncertus G.Kėvišas interesų nesupainiojo, šiuo
metu dar atlieka tyrimą dėl paramos iš savivaldybės prašymo. Laikinai VTEK pirmininko pareigas einantis Virginijus Kanapinskas
BNS sakė, kad komisija kitą savaitę spręs, ar pradėti naują
tyrimą, ar ministrės pateiktą informaciją prijungti prie jau
atliekamo.
Trauktis iš pareigų raginamas G.Kėvišas apsisprendė to
nedaryti. Jis, be kita ko, mini, jog prieš teatrui pasirašant
sutartis su „Riverside music LTD“ jis asmeniškai kreipėsi ir
konsultavosi su VTEK, jos atstovai esą pateikė rekomendacijas,
kuriomis jis ir vadovavosi. Kas konkrečiai tai darė, G.Kėvišas
neįvardijo.
VTEK atstovai nurodo, kad rekomendacijas, nederinęs su kitais
komisijos nariais, teikė tuometinis komisijos vadovas Romas
Valentukevičius.
LNOBT vadovas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti
koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“,
nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio
orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo
filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio
Europoje surengti.
Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių
interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja
galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti
institucija.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra
pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti
pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone,
tačiau iki šiol to nepadarė.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos
vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais,
dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas,
nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“
nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu
kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis
Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė.
Įtarimai tuomet buvo
pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau
panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus
išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų
šiuo metu nėra.