„Man teko pabuvoti, kaip pareigūnui ir kaip ministrui. Yra
įstaigų (...), kur yra džiunglių įstatymai, sąlygos, kurios
neleidžia galvoti apie pasitaisymą, auklėjimą, apmąstymą savo
veiksmų. Ten yra išlikimo kova su subkultūra, kuri iš esmės, deja,
tenka konstatuoti, kad yra analogiška, kaip buvo Sovietų Sąjungoje,
tik dabar modifikuota Lietuvoje su panašia subkultūra ir panašiomis
tradicijomis“, – portalo „Delfi“ konferencijoje sakė S.Skvernelis,
Premjero vertinimu, tokia sistema dar labiau gniuždo žmogų.
„Jis gauna tokį universitetą ten – išėjęs jis įgija
kompetencijas išvengti sulaikytam ikiteisminio tyrimo institucijų,
pamato per teismų procesus (metodus – ELTA), kuriuos taiko tiek
kriminalinė žvalgyba, tiek kitos ikiteisminio tyrimo institucijos,
toje terpėje, kur kaip vilkas privalo kovoti už save išlikimo
kovoje, jis yra įgavęs dar daugiau agresijos, dar daugiau nekenčia
visuomenės, kaltina visuomenę“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras konstatavo, kad tiek kalėjimuose vyraujančioje
subkultūroje, tiek infrastruktūros srityje stinga pokyčių.
„Visuomenė, turbūt, niekada nepalaikys, kad reikia investuoti į
tokias įstaigas, bet, deja, kiekvienoje visuomenėje nusikaltimai
buvo, yra ir bus, tik mes dabar klausiame, ar tie žmonės gali būti
pakeisti ir nuoširdžiai suprasti, ką jie padarė, ar ne? Šiandien
bausmių vykdymo sistema neleidžia to padaryti“, – konstatavo S.Skvernelis.
Visgi Premjeras pasidžiaugė tuo, kaip Lietuvoje išaiškinami
nusikaltimai.
„Galima tikrai pasidžiaugti ir tvirtinti, kad šalyje iš esmės
nėra tokių nusikalstamų veikų, kurių teisėsauga nesugebėtų
atskleisti, ištirti ir surasti įtariamuosius asmenis. Tai svarbu ir
prevenciškai, nes tai yra vienas tvirčiausių argumentų žmonėms,
kurie kėsinasi į visuomenėje saugomas vertybes ir padaryti
nusikalstamą veiką, jie irgi vertina, ar pavyks išvengti
atsakomybės“, – sakė. S.Skvernelis.
Tačiau jis apgailestavo, kad nebuvo sėkmingai iš policijos
perimtos nusikaltimų prevencijos priemonės, ką turėjo perimti
savivalda, nevyriausybinės organizacijos, įvairios priežiūros
institucijos. Premjeras atkreipė dėmesį, kad tuo keliu yra
nuėjusios ir Skandinavijos šalys, bet ten viskas buvo daroma
palaipsniui , o ne vienu ypu.
„Pasakome, kad policijai nereikalingi apylinkių inspektoriai,
juos iš dalies keičia bendruomenės pareigūnai, jų yra šiek tiek
daugiau nei 100, kalbant apie apylinkių inspektorius, mes turėjome
jų kelis šimtus, ir dar papildomai nepilnamečių inspektorius,
pasakymas, kad dabar dirbsime tokiu modeliu, bet kas tą darbą
darys, kurį darė iki šiol, kokia kita institucija, mums neįdomu“, –
kalbėjo S.Skvernelis.