Kultūros ministerijos komisijos žvilgsnis – į Gintauto Kėvišo pajamas už kitą veiklą

Dėl šios informacijos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ketvirtadienį sudarė komisiją dėl galimo darbo drausmės pažeidimo.

Ministerija iš „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo duomenų apie G.Kėvišo vykdomą darbinę veiklą kitose nei operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas.

Kultūros ministerija primena, kad vadovaujantis profesionaliojo scenos meno įstatymu, nacionalinių kultūros įstaigų vadovai gali dirbti kitą darbą ir už jį gauti atlygį tik gavus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą ir įsitikinus, kad tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto.

Komisija savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį.

G.Kėvišas anksčiau ragintas atsistatydinti kilus abejonių dėl jo reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.