Sostinės centre esantis Kalnų parkas apima daugiau kaip 32 hektarų teritoriją, joje iškilę 5 kalnai.
Vienas jų – Trijų Kryžių kalnas, užimantis 3 hektarų plotą.
Visos teritorijos tvarkymo planas buvo pradėtas rengti prieš dešimtmetį, per tą laiką ne kartą tikslintas ir pernai suderintas su visomis reikiamomis institucijomis. Dabar laukiama tik Vyriausybės patvirtinimo, skelbia portalas lrt.lt.
Trijų Kryžių kalnui tvarkyti jau skirtas milijonas eurų europinių lėšų.
Už šią sumą pramintų keliukų vietose ketinama nutiesti beveik kilometro ilgio takus, įrengti laiptus, nutiesti istorinį maršrutą, skirtą Kreivosios pilies istorijai, įrengti 8 informacines apžvalgos aikšteles, išretinti medžius, kad jie neužstotų iš čia atsiveriančios miesto panoramos.
„Čia labai daug lieknakamienių medžių, kuriuos tikrai reikėtų pašalinti, nes jie tiesiog užgožia vaizdą, nematyti kalno, neauga žolė, nesiformuoja sluoksnis, kuris apsaugotų nuo erozijos.
Senų medžių čia tikrai nėra daug“, – sakė laikinoji Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Antanina Jarukaitienė.
Tvarkymo plane numatytas medžių kirtimas kai kuriems žmonėms sukėlė nuogąstavimų, kad Trijų Kryžių kalno neištiktų Gedimino kalno likimas, kai iškirtus medžius nuslinko įmirkusio augalinio grunto sluoksnis.
Todėl kelios nevyriausybinės organizacijos ir grupė vilniečių prašo Vyriausybės neskubėti tvarkyti Trijų Kryžių kalno.
„Kai kurie Kultūros ministerijos darbuotojai teigia, kad piliakalniai visais laikais buvo pliki ir todėl reikia atkurti tų piliakalnių autentiką.
Mes nesakome, kad norime užkonservuoti ir palikti viską taip, kaip yra. Tiesiog pertvarkos planas parengtas labai skubotai“, – teigė iniciatyvinės grupės narė Asta Kasperavičienė.
Pasak iniciatyvinės grupės narių, viešam Trijų Kryžių kalno tvarkymo aptarimui buvo skirta tik 11 dienų, visuomenė su planu nespėjo susipažinti.
Be to, vietovė esą nėra tinkamai ištirta, planas pagrįstas hipotetiniais teiginiais, nepateikiant argumentų, kuo ši pertvarka būtų naudinga Vilniaus miesto gyventojams.
