Menininkas triumfuoja – euforiškam kūriniui atrasta erdvė piliakalnyje

Klaipėdos rajono savivaldybė sulaukė V.Karčiausko siūlymo įsigyti prieš penkerius metus sukurtą 2,35 metro aukščio žiedo formos skulptūrą „Amber O“. Autorius nurodė, ir jo manymu, tokiam kūriniui tinkamiausią vietą – Kalniškių piliakalnį, nuo kurio atsiveria vaizdinga Gargždų miesto panorama.

Pasak jo, skulptūrą galėtų dengti perregimas kubo pavidalo gaubtas su išraižytomis Klaipėdos rajonui svarbiomis istorinėmis datomis. Šviesų apšviestas didžiulis žiedas būtų matomas iš tolo, trauktų žmones.

Nurodyta ir kita galima skulptūros „Amber O“ vieta – viešoji erdvė Gargždų centre prie Kultūros centro.

V.Karčiauskas savivaldybei siūlo pirkti dar vieną arkos formos skulptūrą „Lietuvos laisvės ir gyvybės medis“. Jį irgi sudomino rajono valdžią – galimybes įsigyti ir pastatyti abi skulptūras jau svarsto speciali darbo grupė.

„Kalniškių piliakalnis – puiki vieta meno kūriniams, tačiau pirmiausia reikia atlikti reikalingas procedūras. Jau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, laukiame atsakymo, ar tokia žiedo formos skulptūra galėtų iškilti ant piliakalnio“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė.

Paveldosaugos ir aplinkosaugos institucijoms leidus statyti šiuolaikišką meno kūrinį valstybės saugomo piliakalnio teritorijoje, savivaldybė ieškotų lėšų projektui įgyvendinti, įtrauktų jį į strateginės veiklos planą.

Vicemerė Violeta Riaukienė irgi neišpeikė siūlomos vietos: „Kalniškių piliakalnis vis gražėja, tvarkomas, skulptūra ten puikiai tiktų. Galvojant apie vietas, autoriui vertėtų atkreipti dėmesį į kūrinių proporcijas – kaip jie atrodys numatytose erdvėse“.

Jeigu „Amber O“ nebus leidžiama statyti ant Kalniškių piliakalnio, ši skulptūra greičiausiai atsidurs Gargždų centre prie Kultūros centro. Dėl arkos „Lietuvos laisvės ir gyvybė medis“, kurią puošia šimtas paukščių, vietos dar verda diskusijos.

V.Karčiauskas siūlo arką perkelti į Savivaldybės aikštę – panaudojant šviesos instaliacijas sukurti šokantį ir šviečiantį paukščiais aplipusį fontaną.

„Gargždams reikia proveržio. Turime nemažai skulptūrų, bet ryškesnio objekto, kuris viliotų turistus, nėra. Miestui trūksta originalumo, todėl šiuolaikiški meno kūriniai galėtų tapti traukos tašku“, – kalbėjo kita vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Šalia Palangos įkurtame naujame  sveikatingumo ir poilsio centre „Atostogų parkas“ eksponuojamu V.Karčiausko darbu „Amber O“ susidomėjo ir juo grožėjosi Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Juvelyrikos ir metalo plastikos meistras V.Karčiauskas skulptūrą „Amber O“ pristatė Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ . Iš vidaus gintaru inkrustuotas darbas demonstruotas Lietuvos paviljone, kurį aplankė apie pusantro milijono žmonių.

„Mane įkvėpė Klaipėdos senamiestyje atrastas pagoniškas žiedas. Sidabrinis papuošalas gintaru žmogui per odą perduodavo gintaro energiją. Pagalvojau, kodėl man nesukūrus daug didesnio žiedo – kompozicijos, pristatančios Lietuvos meną“, – pasakojo V.Karčiauskas.

Dar viena V.Karčiausko skulptūra „Noriu būti“ eksponuota Kinijoje vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2010“. Iš plieno ir bronzos sukurtas 3,45 metro aukščio kompozicija perteikia Leonardo da Vinci'o piešinio, kuriame tobulas žmogus pavaizduotas kaip visatos centras, idėją.

Garsusis L. Da Vinci'o piešinys „Vitruvijaus žmogus“, pasak V.Karčiausko, atskleidžia ryšį tarp žmonijos ir jo sukurtų dalykų – architektūros, kultūros, meno: „Šanchajaus parodoje į mano skulptūros erdvę įžengusius žmones užplūdęs harmonijos pojūtis suteikdavo jiems energijos, jie išeidavo ne vangiai iškėlę du pirštus, bet plačiai išskleidę rankas, šypsodamiesi iki pat ausų“.

Dvylika kompozicijos stygų simbolizuoja gyvenimą ir laiką, pagrinde įspraustos metalinės pėdos perteikia epochų tęstinumo idėją: patekęs į skulptūros erdvę žmogus pajunta, jog kiekvienos kartos kultūra grindžiama anksčiau sukurtomis vertybėmis.

Su interaktyviu darbu „Noriu būti“, tapusiu Lietuvos paviljono Šanchajuje akcentu, pasak V.Karčiausko, susipažino daugiau kaip milijonas lankytojų. Korėjiečių prašymu autorius savo kūrinį dovanojo pasauliniam „Expo“ muziejui.

Pasaulinėms parodoms V. Karčiausko kurtas kompozicijas sieja panaši plastika ir interaktyvi žaismė – žiūrovai viliojami užeiti į jų vidų, kas pajunta kūrinių energetiką, emocingai iškelia į dangų rankas, galbūt ir įamžina save nuotraukoje.

„Be žmogus šie kūriniai – tik pusė sumanymo, jie būtų nepilni ir negyvi“, – tvirtina V.Karčiauskas. 

Įkvėptas Šanchajaus vaizdų menininkas vėliau pratrūko fantastiniais sumanymais – sukūrė virš Sudžou upės iškilusio 110 metrų aukščio interaktyvios skulptūros-statinio „Ecovitruvian“ projektą. Įsivaizduojamame saulės ir vėjo energija aprūpiname dangoraižyje  – biurai, teatro, operos ir koncertų scenos, žybsi šviesos instaliacijos.

Lietuvoje toks statinys kažin iškiltų, tačiau V.Karčiauskui šiuo atveju labiau rūpėjo idėja: „Menas yra didelė jėga, bet idėjos – vertingesnės už kūrinius. Galbūt nesame turtingi, tačiau sumanymų nestokojame – galime jų padovanoti kitiems“.

Pietų Korėjoje eksponuota skulptūra „Amber O“, įgavusi naujus matmenis, virto kilometro ir dviejų šimtų metrų aukščio architektūrine kompozicija „Žemė – Visatos perlas“. Tiesa, ji irgi kol kas egzistuoja tik kūrėjo vaizduotėje ir brėžiniuose.

Nauji sumanymai gniaužia kvapą

Kolegų vizionieriumi ir svajotoju vadinamas V.Karčiauskas sau kelia ambicingus tikslus: „Mąstau apie aukščiausią planetos statinį kaip monumentą žmonijai“.

Kompozicijoje „Žemė – Visatos perlas“ V.Karčiauskas mėgina atkurti Saulės sistemos modelį. Didžiuliame žiede lyg perlai įsegti dangaus kūnai – Žemė, Mėnulis ir Marsas.

Rutulio formos kybantys pastatai vizualizacijoje pavaizduoti taip, kad gali suktis apie savo ašį. Žiedas – lyg milžiniškas vaizdų ekranas, įsivaizduojamo dangoraižio viduje žmonės judėtų liftais.

Klaipėdiečiui kurti šį projektą padėjo vilnietis – jaunas ir talentingas architektas Sigitas Kasteckas. „Nebijokime kalbėti apie tokius sumanymus. Jeigu mes jų neįgyvendinsime, gal pavyks kitiems. Skelbkime pasauliui, jog esame ne tik artojai, bet ir išradingi menininkai“, – save ir kitus drąsina V.Karčiauskas.

Ne visos V.Karčiausko idėjos randa atgarsį ir sulaukia valdžios pritarimo. Ypač tada, kai menininko sukurtiems didesnių gabaritų kūriniams prireikia viešųjų erdvių. Tada prasideda kryžiaus keliai, diskusijos su valdininkais.

Biurokratai žaboja iniciatyvas

Kūrėjas siūlė Klaipėdos savivaldybei iš betono nulietą tetraedro formos skulptūrą, tereikėjo, kad savivaldybė atrastų vietą, buvo pasirengęs dovanoti savo darbą, tačiau biurokratai į jo iniciatyvas numojo ranka.

Dabar šis kūrinys stovi Lapių kaime (Klaipėdos r.) prie V.Karčiausko sodybos, kurioje jis prieš penkioliktą metų pradėjo kurti Meno sodą. Vasarą vaizdingas apylinkes prie Minijos upės užplūsta poilsiautojai, iš uostamiesčio į Lapius atvyksta net kruiziniais laivais keliaujantys turistai.

„Siūliau Klaipėdos 750-mečio proga išgrįsti Turgaus gatvę bronzinėmis pėdomis, pats radau rėmėjų, tačiau valdininkai blokavo ir šį projektą – esą šitaip noriu reklamuoti savo pivačią galeriją „Pėda“, – sielojosi menininkas.

V.Karčiauskas prisipažino, jog gargždiškių dėmesys jo darbams ir atvirumas drąsioms idėjoms jį maloniai nustebino.

Tiesa, atsirado ir skeptikų, galvojančių jog Lietuvos piliakalnių, ypač neištyrinėtų, aikštelės ir pašlaitės nėra pati tinkamiausia vieta meno kūriniams – ir šiuolaikiškiems, ir klasikinių formų. Verslaus menininko V.Karčiausko siūlymus jie vertina kaip iš anksto apgalvotą savireklamos akciją arba savotišką meno provokaciją.

Panašių ginčų būta ir anksčiau. Neringoje iki šiol nesutariama dėl Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos: vieniems atrodo, kad granito stela su joje iškaltomis baltų runomis pagražino vietovę, o kiti įrodinėja, jog toks Kuršių nerijos smėlynams nebūdingas „svetimkūnis“ tik subjaurojo unikalų gamtos paminklą, kuris savaime yra gražus.

Kokioje vietoje iškils žaisminga  V.Karčiausko kompozicija „Amber O“, parodys ateitis. Klaipėdos regione darbuojasi ir daugiau menininkų, galinčių iš valdžios pareikalauti idėjų konkurso dėl skulptūros Kalniškių piliakalnyje ar kitose viešosiose erdvėse sukūrimo bei pastatymo.

Savame krašte laurų nesitiki

V.Karčiauskas sako pastaruoju metu kuriantis lietuviams menkai suprantamą meną – pasaulinio masto kompozicijas. Prieš kelerius metus viešėdamas Paryžiuje pasigavęs tokį užkratą, kad sunku nusakyti žodžiais.

Kolegoms menininkams V.Karčiauskas pataria bent trumpam atitrūkti nuo Lietuvos gyvenimo ir problemų, kur nors išvažiuoti, pasidairyti, kas vyksta kitose šalyse.

„Negalima čia užsisklęsti. Aš dirbu ir Prancūzijoje, ir Ispanijoje. Lietuvoje, kad ir koks talentingas būtum, pranašu ir  pasaulinio lygio menininku netapsi“, – įsitikinęs klaipėdietis.

Kūrėjui atrodo, kad Lietuvoje nėra kultūros politikos, gabūs žmonės negali pasireikšti, o jam pačiam, kasdien kvėpuojančiam menu, čia bemaž nėra su kuo konkuruoti išskyrus žmoną ir dvi dukras – talentingas darbštuoles, idėjų kupinas menininkes.

„Mano keliu žengianti duktė juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago išvykusi iš Lietuvos tapo žinoma pasaulyje, priklauso Ispanijos juvelyrų asociacijai, savo darbus ji žymi firminiu ženklu. Anksčiau norėjau garsinti tik Lietuvą, o dabar mąstau globaliai“, – menininkus veržtis į pasaulį ragina V.Karčiauskas.

Interaktyvių skulptūrų ir euforiškų vizualizacijų kūrėjas teigia, jog visą laiką kiurksodamas namuose tokių galingų kompozicijų tikrai nebūtų sugalvojęs.