Abiejų tėvų laidotuvės ir nerimas dėl dviejų sužeistųjų – kūdikio besilaukiančios sesers bei neįgalaus globotinio. Garliavoje gyvenančios 39 metų Kristinos gyvenimas apsivertė per akimirką ir jos pečius užgulė netekties skausmo bei rūpesčių našta.
„Aš dar neatsigavau – gedžiu labai brangių žmonių. Mūsų šeima prarado šviesulius, kurie mokė gerumo, nuoširdumo, išminties.
Žuvusiųjų gedime ne tik mes, trys jų vaikai, bet ir anūkai bei visi, kuriuos jie globojo, kuriems buvo suteikę pastogę“, – kalbėjo duktė, per tragišką avariją Prienų rajone netekusi iš karto abiejų tėvų.
62-ejų A.Solovjovas ir 61 metų A.Solovjovienė namų šiluma ir duona dalydavosi su našlaičiais, artimųjų atstumtais neįgaliaisiais. Tėvai ir savo vaikus mokė ištiesti pagalbos ranką sunkiau gyvenantiems.
Nuosavoje išpuoselėtoje sodyboje Išlaužo seniūnijoje, Rutkiškių kaime, pastaruoju metu abu sutuoktiniai rūpinosi dviem neįgaliais globotiniais. Vienas jų lemtingąjį sekmadienį važiavo kartu į mišias Kaune.
Tačiau geradarių šeima bažnyčios nepasiekė – kelyje Kaunas–Prienai–Alytus į A.Solovjovo vairuojamą „Opel Zafira“ trenkėsi visureigis „Land Rover“, kuris, įtariama, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
Visureigį vairavo 40 metų emigrantas Saulius Blažys, kuriam vėliau buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas.
„Nesuprantu, kodėl jie vartoja alkoholį ir sėda prie vairo girti. Juk pasekmės būna labai baisios“, – atsiduso Kristina.
Anūkės nesulaukė senelių
Kristinos namuose Garliavoje vasario 26-ąją turėjo būti švenčiami jos dviejų dukterų gimtadieniai. Pasveikinti anūkių po mišių Kauno bažnyčioje turėjo atvykti ir seneliai Aldona bei Arvydas.
„Mano vaikai labai laukė atvykstančių senelių, nes jie bendraudami su anūkais turėjo auksinę kantrybę.
Mano sūnų senelis mokė žvejoti, o močiutė anūkėms nuolat prigalvodavo įvairiausių žaidimų“, – pasakojo Kristina.
Po 9 valandos ryto A.Solovjovo vairuojama „Opel Zafira“ į Kauną važiavo dar trys keleiviai – jo žmona Aldona, jų 22 metų duktė Jūratė ir 43 metų neįgalus globotinis Jurijus.
Automobilis buvo pažymėtas specialiu neįgaliųjų ženklu. Šį kelią vairuotojas gerai žinojo – daug kartų juo buvo vykęs ir į darbą Kaune, kur dirbo santechniku-suvirintoju.
Tuo metu Prienų kryptimi visureigiu „Land Rover“ važiavo iš Airijos į gimtinę trumpam sugrįžęs S.Blažys ir jo kaunietis draugas Robertas Anužis, taip pat ragavęs emigranto duonos.
Abu vyrai vyko iš S.Blažio giminaičių sodybos, kur buvo švenčiama ir vartojamas alkoholis. „Land Rover“ jie buvo paėmę sodyboje iš S.Blažio giminaičio.
Visureigio vairuotojas, įtariama, kirto ištisinę liniją ir neleistinoje vietoje bandė aplenkti kitą automobilį. Tada „Land Rover“ rėžėsi į priešpriešiais važiuojantį „Opel Zafira“.
Bėgo iš avarijos vietos
Pranešimas apie avariją, įvykusią netoli Išlaužo miestelio, ir automobilyje „Opel Zafira“ prispaustus žmones bendruoju pagalbos telefono numeriu gautas 9 val. 27 min.
Liudininkai išvydo šiurpų vaizdą – visiškai sumaitotą automobilį, jame įkalintą sunkiai sužeistą vairuotoją be sąmonės, sužalotus dejuojančius keleivius. Taip pat jie pamatė iš avarijos vietos sprunkančius du bėglius.
Visureigio vairuotojas S.Blažys ir keleivis pasileido laukais, vienas jų įšoko į Jiesios upelį.
S.Blažys nubėgo netoli – griuvo kniūpsčias.
Vėliau jis aiškino, kad nesuvokė, nei ką daro, nei kur yra. Abu vyrus sučiupo pareigūnai.
Suteikus medicininę pagalbą jie buvo nugabenti ir uždaryti į Alytaus policijos komisariato areštinę.
Dramatiška kova už gyvybes
Į avarijos vietą atskubėjusiems ugniagesiams gelbėtojams teko vaduoti sunkiai sužalotus „Opel Zafira“ vairuotoją A.Solovjovą ir keleivius.
A.Solovjovas nuo patirtų traumų mirė avarijos vietoje. Jo žmonos Aldonos gyvybė dar ruseno. Sužeistoji buvo skubiai nuvežta į Kauno klinikas.
Į ligoninę nuskubėjusi A.Solovjovienės duktė Kristina jau neišvydo motinos gyvos. Patirtos traumos buvo labai sunkios, moters gyvybė užgeso reanimacijoje.
Prienų greitosios pagalbos medikai į ligoninę skubiai išvežė ir sužeistą neįgalų globotinį Jurijų bei Kristinos seserį Jūratę.
Medikai nerimavo, ar pavyks išgelbėti būsimos motinos ir dar negimusio kūdikio gyvybę.
„Mano sesuo Jūratė automobilyje sėdėjo priekyje. Ji sužeista, bet, ačiū Dievui, išsaugojo kūdikį ir jau atsigauna pas mane namuose“, – paaiškino Kristina, nuolat vežiojanti seserį pas medikus.
Sužeistas jos tėvų globotinis Jurijus dar gydomas slaugos ligoninėje.
„Mūsų šeima tikinti. Artėja Velykos, ir aš mąstau apie tai, su kuo sėsime prie šventinio stalo. Man labai liūdna, kad tėvų nebebus kartu. Stiprybės suteikia tik viltis, kad jie iškeliavo pas Viešpatį ir mes dar pasimatysime.
Negaliu kalbėti už visus artimuosius, bet aš širdyje jau atleidau avarijos kaltininkui. Kartais reikia atleisti, kad žmogus susivoktų ir pakiltų.
Žinoma, situacija mane papiktino, žmonės už blogus darbus turi pajusti pasekmes. Bet visų mūsų gyvenime būna klaidų.
Norėčiau, kad tas vyras, kuris sėdėjo prie visureigio vairo, pažintų Kūrėją ir sulauktų vilties, meilės, tikėjimo“, – kalbėjo kraštovaizdžio specialistė Kristina, kuri dar ir savanoriauja – dalija maistą skurstantiems.
Už grotų – kad nesislėptų
Po avarijos sulaikyti įtariamieji S.Blažys ir R.Anužis dviem paroms buvo uždaryti į Alytaus policijos komisariato areštinę.
S.Blažys skundėsi sušlubavusia atmintimi, ne viską prisiminė, nurodė tik kai kurias aplinkybes. Tačiau jis prisipažino vairavęs visureigį „Land Rover“ ir per viešnagę giminaičių sodyboje vartojęs alkoholį, gėręs iš degtinės butelio.
Kadangi iš avarijos vietos abu vyrai bandė pasišalinti, buvo atlikti ir DNR tyrimai. Ekspertizė patvirtino, kad prie visureigio vairo sėdėjo S.Blažys.
Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Reda Berčiūnienė prašė suimti S.Blažį trims mėnesiams, kad įtariamasis nebandytų slėptis, nes Lietuvoje neturi turto, yra nevedęs: „Suimti būtina, kad nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui, nes jis nuo 2005 metų iki šiol gyvena ir dirba Airijoje.“
Alytaus rajono apylinkės teismas leido emigrantą suimti dviem mėnesiams. Jam pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir gresia nuo 3 iki 10 metų nelaisvės.
Į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nuvežtas S.Blažys apskundė suėmimą Kauno apygardos teismui. Kovo 29-ąją emigranto skundas buvo atmestas.
Prokurorė R.Berčiūnienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad dar laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų dėl žuvusiųjų mirties priežasties ir nukentėjusiųjų sužalojimų.
Per du mėnesius ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas ir byla keliaus į teismą. Prie jos turėtų būti pridėti ir būsimi nukentėjusiųjų ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
Prieš avariją – konfliktas
„S.Blažys labai gailisi – aš nesu matęs kito taip atgailaujančio žmogaus. Nei Lietuvoje, nei Airijoje jis nėra turėjęs drausminių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – teigė kėdainiškis advokatas Vytautas Bučius.
S.Blažio draugas R.Anužis po dviejų sulaikymo parų buvo paleistas iš Alytaus policijos komisariato areštinės, įtarimai avarijos byloje jam panaikinti. Kaunietis pripažintas nukentėjusiuoju.
Tačiau R.Anužis yra tapęs įtariamuoju kitame tyrime, kurį atlieka Kauno kriminalistai.
Prokurorė Toma Laurinaitienė patvirtino, kad vyksta tyrimas dėl tą pačią vasario 26-ąją sodyboje kilusio konflikto.
Kauniečiui pareikšti pirminiai įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„Iš kur gavote mano telefoną?! Aš nieko neprisimenu, nes mašinoje miegojau!“ – žurnalistei rėžė R.Anužis.
Širdgėla slegia ir motiną
„Skaudu ir baisu. Mes su vyru taip pat ištikti šoko. Buvome nuvažiavę į sodybą, kur gyveno tie žmonės, bet radome tik jų globotinį. Norime atsiprašyti žuvusiųjų artimųjų. Jei reikės – keliais eisime“, – sielojosi kėdainiškė Genovaitė Blažienė.
Moteris aplankė sūnų ir Alytaus areštinėje, ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuvežė jam drabužių. Motinai buvo skaudu pamatyti sūnų, prislėgtą kaltės naštos.
„Jis nei pijokas, nei valkata, nei mušeika. Atvirkščiai, yra ramaus būdo, meniškos sielos, kaip ir visa mūsų šeima. Ir dabar jis prašo į Lukiškes atnešti žurnalų, popieriaus – nori piešti.
Nesuprantu, kaip galėjo atsitikti tokia baisi avarija. Atmintis jam negrįžo iki šiol.
Po įvykio kalbėjausi su jo draugu iš Airijos – patikino, kad ten mano sūnus niekada nevairuodavo išgėręs. Ir aš buvau pas sūnų į Airiją nuvykusi. Keliai ten siauri, jis vairuoja gerai, su juo važiuodama aš jausdavausi saugi“, – atsiduso kėdainiškė.
G.Blažienei gaila sugadinto sūnaus gyvenimo, Airijoje turėto gero darbo.
Anksčiau šis emigrantas dirbo plastiko gamykloje, buvo pakilęs iki direktoriaus posto.
Gamyklos savininkas airis buvo patikėjęs lietuviui atidaryti kitą gamyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Dalaso mieste.
Dešimt metų Airijoje gamyklai vadovavęs S.Blažys nutarė įsteigti nuosavą verslą.
Iš kito emigranto jis įsigijo tuščias automobilių remonto dirbtuvių patalpas, nusipirko reikiamą įrangą. Klientų lietuviui netrūko, dauguma jų – užsieniečiai.
„Paklausiau sūnaus, kas nutiks jo autoservisui, o jis atsakė, kad tai menkniekis, palyginti su žmonių žūtimi.
Sauliui labai gaila žuvusių žmonių ir jų artimųjų, jam tai – skaudi pamoka. Jis save kaltina ir netgi nebepanašus į vyrą, koks buvo grįžęs iš Airijos.
Sūnaus gyvenimas sugriuvo per akimirką, o jis taip stengėsi jį susikurti. Saulius labai daug dirbo. Prieš kelionę į gimtinę jis miegodavo tik po kelias valandas, kad galėtų mus aplankyti.
Šeimos jis nesukūrė – turėjo moterį, tačiau jų keliai išsiskyrė“, – apie emigranto kelią pasirinkusį sūnų pasakojo G.Blažienė.
Kėdainiškė kasdien meldžiasi už žuvusiuosius. Ji pasirūpino atlyginti žuvusiųjų artimiesiems dalį išlaidų už laidotuves, žadėjo ir paminklą už savo lėšas pastatyti.
„Kiek reikės, iš paskutiniųjų stengsiuosi padėti tai šeimai. Jei tik galėčiau, savo širdį atiduočiau, kad tik jie mano sūnui atleistų“, – virpančiu balsu kalbėjo moteris ir patylėjusi pridūrė, kad jai yra tiek pat metų, kiek ir žuvusiesiems.
G.Blažienė menkai pažįsta sūnaus draugą, kuris lemtingąjį rytą važiavo kartu.
S.Blažio motina esą girdėjo, kad kaunietis taip pat buvo emigrantas ir ketino grįžti į Airiją: „Jie apie tai ir kalbėjosi.“
