„Plačiau žiūrint tenka apgailestauti, tikrai tenka, kad tas finansavimas moksliniams tyrimams, kokie jie bebūtų, nepykit už tą žodį, jis yra skurdus“, – po susitikimo su prezidente pripažino L.Mažylis.
Prezidentės pokalbis su profesoriumi truko apie pusvalandį. Istorijos tyrinėtojas šalies vadovei įteikė akto kopiją su savo parašu ir data.
Nori sutelkti tyrėjų grupę
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius planuoja tolimesnius Nepriklausomybės Akto tyrimus ir tikisi pats jiems vadovauti. Pasak profesoriaus, dabar tyrimų yra ne vienam žmogui ir vienas čia neaprėps.
„Tikiuosi vadovauti, tikiuosi sutelkti grupę, turiu paramą Vytauto Didžiojo universiteto rektorato“, – sakė L.Mažylis.
Profesrorius teigė, kad norėtų plėtoti politologinius valstybės atkūrimo laikotarpio tyrimus.
Pasiteiravus, ar į savo grupę kvies Vilniaus istorikus, profesorius ragino jų paklausti. L.Mažylis priminė, kad VU buvo jo Alma mater. „Manau, kad mes susitiksime laidose labai greitai“, – šiek tiek palaukti ragino L.Mažylis.
Prezidentė pažadėjo valstybės paramą
Prezidentė VDU profesroriui pažadėjo, kad valstybė rems tolimesnius Nepriklausomybės Akto tyrimus.
„Ką tik kalbėjome su prezidente ir ji pažadėjo, pagrindinė tema, kuria mes kalbėjome, tai buvo, kad valstybė rems šio laikotarpio tolimesnius tyrimus pagal įprastą įstatymų nustatytą tvarką“, – sakė profesorius.
Profesorius teigė, kad reikia ištyrinėti visą istorinį kontekstą, įskaitant tuos dokumentus, kurie filmo greičiu pralėkė jam pro akis.
Svarbu ištirti Vokietijos tuometę politiką ir kokie santykiai saistė. „Reikia ištyrinėti daug plačiau Vokietijos politinį spektrą“, – teigė profesorius.
Dokumentą perdavė J.Šaulys
Istorijos tyrinėtojas mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys.
„Savo akį pratinau prie kiekvieno vingio, prie kiekvieno iš dvidešimties signatarų parašų jau pusę metų. Manau, kad akis priprato pakankamai. Mano kaip šokio tokio kolekcionieriaus asmeniškame archyve yra atsiradę daugelis kopijų braižo kiekvieno iš dvidešimties signatarų“, – sakė profesorius.
L.Mažylis aplankė visus Lietuvos archyvus. „Būtent iš Vytauto Didžiojo išeivijos centro esu nusikopijavęs daktaro Jurgio Šaulio braižo pavyzdį. […] Palyginimas vieno teksto su kitu man leidžia daryti prielaidą, kad tai daktaro Jurgio Šaulio ranka rašytas tekstas“, – sakė jis.
Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma. „Atradimas šių dviejų dokumentų ir lyginimas su mašinraštiniu variantu išlikusiomis faksimilėmis rodo, kad buvo tikrai bent trys pasirašyti egzemplioriai. Teigiu, kad visi trys visiškai lygiaverčiai ir svarbūs istorijai. Gali būti, kad daugiau negu trys“, – teigė profesorius.
Siūlo skirti nacionalinę mokslo premiją
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis siūlo L.Mažyliui už jo atradimą skirti specialią nacionalinę mokslo premiją.
Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę sutarė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rastas aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą.
