VSD vadovas Darius Jauniškis ir AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje plačiau pakomentavo ataskaitoje pateiktą informaciją.
Pasak D.Jauniško, Rusijos grėsmė ne tik išliko, bet ir tapo didele problema regione geopolitine prasme.
Pasak žvalgybos tarnybų, bandoma kovoti su NATO, skleidžiama dezinformacija, mėginama tai daryti kitokiomis priemonėmis, tačiau D.Jauniškis teigė, kad kol kas tokie bandymai juokingi ir itin rimtų problemų nekelia.
Tiesa, jis teigė, kad kibernetinis šnipinėjimas, nukreiptas prieš svarbias Lietuvos tarnybas, valdžios institucijas ir paskirus politikus, nesiliauja ir gali tapti rimtu saugumo iššūkiu.
„Nereikėtų įsivaizduoti, kad Rusijos žvalgybos domisi tik tais žmonėmis, kurie turi svarbios informacijos. Juos domina visi Lietuvos piliečiai, vykstantys į Rusiją“, – sakė D.Jauniškis.
Vertinime tarnybos išskiria ir tarptautinio terorizmo grėsmes. Nors Lietuva ir nesusidūrė su teroristiniais išpuoliais, jų tikimybė vis dar išlieka maža, tačiau, pasak D.Jauniškio, lietuviai patiria nerimą dėl jų keliaudami į užsienio šalis.
Užpulti prireiktų paros
AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas teigė, kad Rusija sugebėtų per 24–48 valandas pradėti karinius veiksmus Baltijos šalyse.
„Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24–48 valandas pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos valstybes. Rusijos karinės agresijos atveju regiono valstybės turėtų galimybę efektyviai pasipriešinti tik savo teritorijoje turėdamos tokius nacionalinius bei sąjungininkų pajėgumus, kurių pakaktų savarankiškai vykdyti operacijas iki papildomų NATO pajėgų perdislokavimo į regioną“, – teigiama pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad tai siunčia signalą, jog NATO ir Lietuva turi būti pasiruošusi galimam konfliktui, kuris gali kilti gana staigiai.
Pratybų „Zapad 2017“ metu – galimos provokacijos
Spaudos konferencijoje buvo dar kartą patvirtinta karinių pratybų „Zapad 2017“ keliama grėsmė. Manoma, kad per pratybas galimos tiek tyčinės, tiek netyčinės provokacijos prieš NATO.
„Šiandien mokymų „Zapad 2017“ scenarijus, kaip ir ankstesnių mokymų, yra aiškiai nukreiptas į sprendimą konflikto su technologiškai pažengusiu priešininku, kuris, tai šiuo atveju galima labai aiškiai įvardyti, yra NATO.
Iš to, kas dabar žinoma, pagrindinės mokymų vietos yra Baltarusija, Kaliningrado sritis ir Vakarų karinė apygarda. Kas be ko, kai yra didžiulė koncentracija karinių pajėgumų prie valstybės sienos, įmanomos tyčinės ar netyčinės provokacijos karinių mokymų metu“, – sakė R.Baltrėnas.
Tiesa, AOTD vadovas patvirtino, kad konkrečių signalų dėl to kol kas nebuvo, šiuo metu dėl galimų provokacijų daromos prielaidos. Tačiau R.Baltrėnas teigė, kad pratybų „Zapad 2017“ scenarijus yra puolamojo pobūdžio.
„Tai yra tokie patys mokymai, kokie vyko 2009 – 2013 metais. Paprastai tokie mokymai prasideda nuo pirmųjų smūgių, toliau tęsiasi su padalinių likvidavimu, toliau pereina į gynybines operacijas. Tai yra sąlyginai įprastas scenarijus“, – sakė R.Baltrėnas.
„Kalbant apie „Zapad“, reikia pažymėti ir sąjungininkų karių buvimą čia, jų pačių įsipareigojimą, kad jie yra visiškai integruoti į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, tai yra Lietuvos kariuomenė ir pasiruošę sąjungininkai jau čia“, – sakė krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Rusijos žiniasklaidos projektai Lietuvoje patiria nesėkmę
VSD ir AOTD pateiktoje ataskaitoje rašoma, kad tokios Rusijos žiniasklaidos priemonės kaip sputniknews.lt patiria nesėkmę dėl Lietuvos visuomenės sąmoningumo.
„Rusija siekia įtvirtinti sau palankų naratyvą naudodamasi visuomenės informavimo priemonėmis – televizija, spauda, internetu ir socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, 2016 m. Visos Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija užsienio šalių auditorijai parengė 1,5tūkst. valandų vaizdo medžiagos, išverstos į dešimt užsienio kalbų: anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, kinų, arabų ir kt.“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak D.Jauniškio, pastebima, kad Lietuvoje bandomi kurti panašūs projektai patiria nesėkmę, nes jiems itin sunku surinkti norinčių su jais dirbti žurnalistų komandą, be to, jie sunkiai pritraukia auditoriją.
„Manau, kad mums džiugu pažymėti, kad Lietuvoje bandomi įgyvendinti Rusijos propagandiniai žiniasklaidos projektai dėl visuomenės sąmoningumo nesurenka žurnalistų komandos, auditorijos. Jie neranda bendraminčių, neturi palaikymo. Tai yra Lietuvos sėkmė visuomenės ir žiniasklaidos dėka“, – sakė VSD vadovas.
Teisinių priemonių dėl S.Kulešovo imtis negali
Ataskaitoje paminėtas Lietuvos piliečius verbuojantis Sergejus Kulešovas, pasak D.Jauniškio, yra vienas aktyviausių šią veiklą vykdančių FST darbuotojų. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas VSD vadovo klausė, ar yra teisinių priemonių, kurių galima imtis jo veiklai apriboti.
„Mes norėjome atkreipti dėmesį, nes jis vienas aktyviausių verbuojančiųjų. Atkreipiame į Kaliningrado sritį važiuojančių mūsų piliečių dėmesį, kad būtų atsargesni. Rusijai tai neužtraukia jokių teisinių pasekmių“, – sakė D.Jauniškis. VSD vadas teigė, kad S.Kulešovas veiklą vykdo ne Lietuvos teritorijoje.
Šnipui pasiūlė grįžti namo
VSD ir AOTD pateiktoje grėsmių ataskaitoje, be Sergejaus Kulešovo, buvo minimas ir kitas asmuo. Manoma, kad jis gali vykdyti nelegalią veiklą Lietuvoje – šnipinėti.
Tiesa, paviešinta tik jo nuotrauka, o pavardė neminima. Jos paviešinti per spaudos konferenciją nenorėjo ir VSD vadovas D.Jauniškis. VSD duomenimis, tai yra žvalgybos pareigūnas, kuris apsimeta diplomatu.
„Nemanau, kad būtų laikas skelbti jo pavardę. Reikėtų išlaikyti mandagumo aspektą“, – sakė D.Jauniškis.
Žurnalistai jo paklausė, kokių veiksmų šiuo metu laukiama iš šio žmogaus. D.Jauniškis atsakė lakoniškai: „Nutraukti nelegalią veiklą. Antras dalykas, gal reikėtų pagalvoti apie namus.“
Rinkimų paveikti nebuvo bandoma
Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje rašoma, kad Rusija dėjo pastangas bandydama paveikti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus. Tiesa, VSD vadovo teigimu, informacijos, kad būtų bandoma paveikti Lietuvoje spalio mėnesį vykusius Seimo rinkimus, nebuvo gauta.
Paminėjo separatizmo pavojų
Ataskaitoje rašoma, kad suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir rusų bendruomenėms Baltijos šalyse.
„Vėlgi čia yra separatizmo pavojus.
Manau, kad Rusija būtent ir bando kartais naudotis įvairiomis diasporomis, kurios turi pakankamai dėmesio čia, Lietuvoje, ar mano, kad jie turi pakankamai dėmesio tam, kad darytų įtaką“, – sakė D.Jauniškis.
Jis pabrėžė neteigiąs, kad Vilniaus krašte atgimusi autonomijos idėja, tik patvirtino, jog manoma, kad tokia galimybė kada nors gali atsirasti: „Ypač atsižvelgiant į dabartinio hibridinio karo elementus, nes tas naratyvas visada išlieka ir bandoma juo pasinaudoti.“
D.Jauniškis teigė, kad lenkiškų pavardžių rašymas originalo kalba ar gatvių lentelių kabinimas nelaikomas galimai pavojinga išimtine teise.
