„2016 metų gruodžio 21 dieną įsiteisėjo Vilniaus apygardos
teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad K.Brazauskienė nuo 2015
metų spalio 12 dienos Turniškėse esančiose patalpose gyvena
neteisėtai ir privalo išsikraustyti. Teismo sprendimo nevykdant
geranoriškai, Prezidento kanceliarija kreipėsi į antstolius, kad
būtų pradėta iškeldinimo procedūra“, – BNS antradienį
patvirtino prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.
Vykdomasis raštas perduotas Vilniuje dirbančiai antstolei Ingai
Karalienei. Ji BNS nekomentavo, motyvuodama, kad įstatymas antstoliui
neleidžia komentuoti vykdomųjų bylų.
Komentuoti situacijos antradienį BNS nepanoro ir pati
K.Brazauskienė.
„Viso gero“, – BNS tepasakė prezidento našlė ir nutraukė
pokalbį.
Praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad
nepriima nagrinėti K.Brazauskienės skundo, kuriuo ji siekė
panaikinti ankstesnių teismų įpareigojimą išsikelti iš gyvenamų
patalpų Turniškėse.
„Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kasaciniame skunde
nesuformuluota tokių teisinių argumentų, kurie atitiktų Civilinio
proceso kodekso nustatytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka
pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakyta priimti“,
– BNS sakė teismo atstovė Dovilė Bružaitė.
Teismui viešai paskelbus apie nepriimtą skundą, išieškotojas,
Prezidento kanceliarija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės
teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Išduotas vykdomasis
raštas netrukus buvo perduotas antstoliams vykdymui. Aukščiausiajam
Teismui nepriėmus skundo, tapo aišku, kad A.Brazausko našlė
Turniškėse gyvena neteisėtai – dviejų instancijų teismai yra
pripažinę, kad K.Brazauskienė patalpas yra užėmusi neteisėtai.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad palieka
galioti sprendimą dėl K.Brazauskienės iškeldinimo. Našlės
apeliacinis skundas buvo atmestas.
Tada teisėjų kolegija, išnagrinėjusi K.Brazauskienės
apeliacinį skundą, nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus miesto
apylinkės teismo sprendimą, priimtą pernai gegužės 13 dieną –
sprendimu buvo tenkintas Prezidentūros kanceliarijos ieškinys.
Skundu K.Brazauskienė norėjo, kad būtų panaikintas prieš tai
sudarytas panaudos sutarties punktas dėl 5 metų ir nustatytas 10
metų gyvenamųjų patalpų Turniškėse panaudos laikotarpis.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pagal galiojantį
teisinį reguliavimą, prezidento ir prezidento sutuoktinio teisinis
statusas yra skirtingas. A.Brazauskui buvo suteiktos gyvenamosios
patalpos Turniškių gatvėje neterminuotam laikotarpiui, jam mirus,
su jo našle buvo sudaryta panaudos sutartis 5 metams.
„Ji apie sutarties terminą žinojo ir jam neprieštaravo“,
– paskelbė apygardos teismas.
Teisėjų kolegija tuomet teigė, kad prezidento sutuoktinis pagal
teisinį reguliavimą turi socialines garantijas, viena iš jų –
gyvenamosios patalpos, tačiau įstatymas nereglamentuoja nei patalpų
dydžio, nei konkrečios vietos. K.Brazauskienei buvo pasiūlytas
kitas gyvenamasis būstas, tačiau ji atsisakė kraustytis.
Prezidento kanceliarija į teismą dėl K.Brazauskienės
iškeldinimo iš valstybinės rezidencijos Turniškėse kreipėsi 2015
metų spalį, kai pasibaigus būsto panaudos sutarčiai
K.Brazauskienė nereagavo į prašymus dėl išsikeldinimo iš
valstybei priklausančios rezidencijos. Ją numatoma panaudoti
valstybės reikmėms.
Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas,
antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų,
skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.
Civilinio proceso kodeksas numato, kad kai iškeldinama iš
gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne
trumpesnis kaip 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos.
Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis.
Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako
pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti
antstolis. Antstolis gali aprašyti ir įkainoti iškeldinamo asmens
patalpoje esantį turtą.
Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas
saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija
išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui. Turtą gali saugoti ir
pats antstolis.
Turto saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu.
Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.
Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo
saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas, o gautos
pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui.
Jeigu iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent
vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako
pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto
aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis
vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos
reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali
būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras
patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris. Šis
numeris įrašomas turto apraše.
Kai nėra galimybių užtikrinti iškeldinamojo turto apsaugą,
antstolis aprašyto turto saugotoju skiria išieškotoją.