Šiuo metu jau atliekanti tyrimą dėl LNOBT vadovo VTEK
nusprendė prijungti papildomą informaciją, kurią pateikė
kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Ministrė prašo VTEK
įvertinti papildomas aplinkybes, abejodama G.Kėvišo elgesiu dėl
trijų koncertų teatre, kuriuos rengė jo sūnaus įmonė.
Teigiama,
kad 2015-aisiais LNOBT generalinis direktorius savo įsakymu
patvirtino 2015-2016 metų repertuarą, į jį buvo įtrauktas
G.Kėvišo sūnaus vadovaujamos įmonės atstovaujamo Londono
simfoninio orkestro koncertas.
Ministrės pateiktoje medžiagoje taip pat teigiama, kad 2015
metų gegužę pats G.Kėvišas aktyviai dalyvavo derindamas šių
gastrolių detales su minėto orkestro vadovais būdamas
komandiruotėje Londone.
Atkreipiamas dėmesys, kad apie šioje
situacijoje galimą interesų konfliktą teatro vadovas Kultūros
ministerijos neinformavo.
Pranešime taip pat prašoma įvertinti G.Kėvišo veiksmus LNOBT
organizuojant ir kitų atlikėjų koncertus, dėl kurių pirkimo buvo
sudarytos sutartys su Lietuvoje registruota „Riverside music“ bei
su Kipre registruota „Riverside music Ltd“. Pirmosios akcininkė
yra G.Kėvišo žmona Rūtelė, antrosios – sūnus Martynas.
VTEK atstovai posėdyje pabrėžė, kad G.Kėvišas LNOBT
tinklalapyje nurodo esąs paramos fondų, kitų organizacijų narys,
tačiau to nenurodo savo interesų deklaracijoje.
Ši bei kita
informacija, apimanti laikotarpį nuo 2014-ųjų kovo 10-osios iki
dabar, taip pat bus tikrinama. VTEK taip pat nustatė, kad LNOBT 30 asmenų turi
administracinius įgaliojimus, todėl pagal teisės aktus turėtų
deklaruoti interesus.
Tai, VTEK duomenims, įskaitant G.Kėvišą
padarė tik keturi asmenys. Komisija kol kas apsisprendė pradėti tyrimą dėl 11 teatro
darbuotojų galimo interesų nedeklaravimo, tačiau žada kreiptis į
LNOBT ir neatmeta galimybės išplėsti tyrimą pridedant likusius
19.
VTEK prieš tris savaites jau yra pradėjusi tyrimą dėl
G.Kėvišo galimo interesų supainiojimo. Tuomet į komisiją
kreipėsi Seimo „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys.
Pranešime politikas rėmėsi BNS informacija, kad teatro vadovas
2015-ųjų birželį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl
paramos 2016-2017 metais LNOBT planuojamiems koncertams, tarp jų buvo
ir du jo sūnaus įmonės organizuoti pasirodymai. Vienam koncertui
gauta 30 tūkst. eurų parama.
Savo ruožtu ministerija kovo pabaigoje ėmėsi aiškintis, ar
LNOBT vadovas galėjo padaryti darbo drausmės pažeidimą gaudamas
pajamas iš savo kitos veiklos.
Komisija savo išvadas turi pateikti
ne vėliau kaip per mėnesį.
Jau anksčiau dėl etikos G.Kėvišą
trauktis raginusi L.Ruokytė-Jonsson pažymėjo, jog jam skyrė tik
pastabą, nes teisiškai teatre viskas sutvarkyta gerai. Tris 390
tūkst. eurų sutartis 2016-aisiais su sūnaus įmone pasirašė ne
pats G.Kėvišas, o jo pavaduotojas Naglis Stancikas.
Ministrės bei šalies vadovų trauktis raginamas G.Kėvišas
tvirtina įstatymų nepažeidęs, savo nusišalinimą derinęs su
VTEK, tuometinės Kultūros ministerijos vadovais.
Išaiškinimą, kad
interesų konfliktas G.Kėvišui nekyla, tuomet pateikė buvęs
komisijos vadovas Romas Valentukevičius.
Prokurorai 2015-aisiais atnaujino ir šiuo metu vykdo tyrimą dėl
LNOBT scenos rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo
skirta apie 22 mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.
VTEK savo iniciatyva pradėjo tyrimus dėl šių LNOBT darbuotojų elgesio: generalinio direktoriaus
pavaduotojos rinkodarai ir meno reikalams Laimos Vilimienės,
Renginių organizavimo skyriaus vadovo Artūro Alensko, Viešųjų
pirkimų skyriaus vadovės Zitos Lukšienės, Gamybinių dirbtuvių
tarnybos vadovo Valdo Vėlyvio, Įrengimų tarnybos vadovo Dariaus
Bačiaus, vyriausiojo administratoriaus bei Žiūrovų aptarnavimo
tarnybos vadovo Audriaus Kundroto, Reklamos ir leidybos tarnybos
vadovės Janinos Stankevičienės, Personalo skyriaus vadovės Ingos
Navickienės, Meninės pastatymų tarnybos vadovo Viktoro Vyskupaičio,
vyriausiosios buhalterės Sigitos Laurinkevičiūtės ir Ūkio tarnybos
vadovo Alvydo Kriščiūno.