Žvalgai savo metinėje grėsmių ataskaitoje tautą įspėjo, kad rusai karui su mumis pasiruošti gali jau nebe per 60 valandų kaip kadaise, o per parą.
Be to, esą daugiau nei pusė valstybinių įstaigų interneto svetainių yra lengvai įveikiamos įsilaužėliams. Tuo metu šachmatų didmeistris Garis Kasparovas pasidalijo įžvalga, kad Vladimiras Putinas jau šiemet užpuls mūsų kaimynę Baltarusiją.
Šiame neramių žinių sraute paskendo Lietuvos mokslininkų mušamas pavojaus varpas. Ichtiologai paskelbė, kad žuvys, nepaisydamos jokių geopolitinių ir patriotinių nuostatų, iš mūsų vandenų masiškai traukiasi į Rusiją.
Vadinasi, reikia ką nors daryti. Nemuno žiotys jau seniai tiek uždumblėjusios, kad to likusio pusmetrio gylio nepakanka ne tik laivams. Sterkai, vėgėlės, nėgės, stintos, žiobriai nusispjovė į tradicines nerštavietes ir masiškai plaukia Rytų kryptimi.
Žinant, kaip valstybė tvarko tokius reikalus, galima tikėtis darbo grupės ir ne sykį kituose veiklos baruose išmėginto veiksmų plano. Neabejotina, kad atsiras išmintingų siūlymų. Pavyzdžiui, pakrantes užkloti celofano plėvele arba įkalti kuolų su virvėmis, kaip tai daroma stabdant Gedimino kalno šlaito slinkimą.
Žinoma, čia daugiausia patirties turi ne ichtiologai, o lietuvių emigracijos stabdytojai, šią savaitę kelias valandas tradiciškai pašurmuliavę konferencijoje Seime.
Tik kad tas renginys buvo toks valdiškai nykus, jog premjeras S.Skvernelis iš jo paspruko nesibaigus diskusijoms, o tautinio kostiumo ir kitų priemonių, kurios galėtų pristabdyti Lietuvos išsivaikščiojimą, ideologas R.Karbauskis konferencijoje iš viso nepasirodė. Gal tuo metu derėjosi su žmona, kad ji pagaliau sugrįžtų iš Ispanijos ir bent kiek praskaidrintų juodąją migracijos statistiką? Kažin ar susiderės.
Su nepatriotiškomis žuvimis gali būti paprasčiau susitarti.
