„Viskas turi pradžią ir pabaigą“, – atsidusęs filosofavo tautodailininkas V.Vaičiūnas iš Kiauleikių kaimo (Kretingos r.), tris dienas klumpes skaptavęs prieš šiųmetę Kaziuko mugę.
Šiuo metu klumpės guli šalia ilgamečio Kaziuko mugės rengėjo Vytenio Urbos niekaip nebaigiamo statyti pastato šalia „Litexpo“ parodų centro Lazdynuose.
Tautodailininkas užsiminė, jog klumpes galima buvo kam nors padovanoti, jeigu neišėjo parduoti. „Pripylus žemių būtų sodyboje išėję puikiausi vazonai gėlėms“, – svarstė V.Vaičiūnas, priminęs, kad prieš tai klumpes tektų impregnuoti.
V.Vaičiūnas dar nebuvo girdėjęs apie V.Urbos sumanymą kurti Kaziuko muziejų. Jame klumpės bus saugomos tarp daugybės šio renginio atributų.
Muziejuje vietos neatsiras nebent didžiuliam šaukštui, kuris buvo išdrožtas prieš pernykštę Kaziuko mugę. Jis šiuo metu saugomas prie V.Urbos restorano „Marceliukės klėtis“.
O kol šiai Kaziuko mugei išskaptavo klupes, 62 metų V.Vaičiūnui teko nemažai pavargti. Nors jis ir tautodailininkas, tokio darbo dar nebuvo dirbęs. Tad prieš pradėdamas jis iš etnografinio muziejaus atsivežė klumpių porą, kad galėtų į ją pasižiūrėti.
Klumpių ilgis buvo 2,3 metro. Jos buvo pagamintos iš drebulės. Medį V.Vaičiūnui iš savo miško prie Sudervės (Vilniaus r.) atvežė V.Urba. Tiesa, tautodailininkas nebuvo juo labai patenkintas.
V.Vaičiūnui drebulė nepatiko dėl to, kad skaptuojant medis šerpetoja, veliasi. Be to, pradėjus klumpių gamybą iš medžio net vanduo lašėjo. Tas vanduo pjūklą užspausdavo, trukdė dirbti. Bet meistras dirbo beveik be pertraukų.
Nors gyvenime niekada klumpių neskaptavęs, V.Vaičiūnas apie jų gamybą daug sužinojo. Tarkim, klumpių vidų gręždavo specialiais grąžtais, kurių dydis priklausydavo nuo klumpių dydžio.
O V.Urba jau galvoja apie kitų metų Kaziuko mugę, prieš kurią žada surengti plenerą, į kurį sukviestų kelis tautodailininkus.
„Medžių mano miške daug, tai kodėl iš jų neišdrožus ko nors daugiau?“ – svarstė V.Urba.
