„Matyti, kad laiko pakeitimas veikia žmogų, nuo to ir
psichologinės, ir biologinės problemos atsiranda. Aš specialiai
ieškojau duomenų, ką išlošia ekonomika, tiesą pasakius, man
nepavyko surasti interneto platybėse argumentų, kodėl tai reikėtų
daryti. Laiko keitimas karo metais buvo įvestas, bet buvo kita
ekonomika ir situacija, šiuo metu tai turbūt nebegalioja“, –
tyrimo rezultatus BNS komentavo „Vilmorus“ direktorius Vladas
Gaidys.
Neigiamai į klausimą, turi ar neturi būti keičiamas laikas,
atsakė 78,7 proc. apklaustųjų, tuo metu už laiko kaitaliojimą
buvo 7 proc. respondentų, rodo „Vilmorus“ BNS perduoti apklausos
duomenys.
Pasak V.Gaidžio, tai aiškus ženklas valdžiai telkti paramą
Europos mastu, kad būtų atsisakyta perėjimo iš vieno laiko į
kitą, ir tokia iniciatyva atneštų nemažai populiarumo taškų.
„Lietuvai vienai turbūt būtų sunku pereiti, bet reikėtų
rodyti iniciatyvą, turbūt daugumoje šalių gyventojų norėtų
stabilaus laiko. Lietuvoje nėra gyventojų grupės, kuri labiau
norėtų laiko keitimo – ir jauni, ir seni, ir nepriklausomai nuo
išsilavinimo nori stabilaus laiko. (Vyriausybė) galėtų parodyti
iniciatyvą, įtraukti kaimynines šalis, čia būtų labai populiarus
žingsnis“, – kalbėjo sociologas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl laiko keitimo
„Vimorus“ atliko balandžio 1–9 dienomis savo iniciatyva,
apklausti 1001 pilnametis šalies gyventojas.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES)
valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai
galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius
metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko
įvedimo ir atšaukimo grafikas.
2015 metų lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė
Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir
leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi, tačiau
Vyriausybė tuomet nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį,
pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį.