Vilnietis Sergejus Peško sausio 3 d. vakarą apsilankė pas Minties g. gyvenantį draugą. Šiandien N.Linkevič sako mananti, kad, vėliau dingus jos sūnui, jo draugas gali ne viską atvirai pasakoti, kas tąkart įvyko. Moteris neslepia, kad susitikę vyrai atsikimšo buteliuką ir jį tuštino.
Tuomet nutiko gana mįslingas incidentas – S.Peško buvo sumuštas.
„Draugo žmona neapsikentusi abu išvarė iš namų. Jie išėjo, mano sūnaus draugas nusprendė, kad jie sėdės mašinoje, tad jis grįžo namo pasiimti mašinos raktelių. Kol vaikščiojo, kažkas nutiko Sergejui. Kai draugas grįžo, sūnus buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas.
Vėliau draugas pasakojo, kad grįžęs prie mašinos Sergejų rado visą kruviną. Sakė, kad „gavo per galvą ir telefonas dingo“. Kažkas jį sumušė, bet kas, taip ir neaišku“, – pasakojo N.Linkevič.
Visą naktį praleidę automobilyje vyrai iš ryto, kai draugo žmona išėjo į darbą, grįžo namo. Vėliau draugas pasakojo, kad sausio 4 d. tarp 15 val. ir 16 val. jis Sergejų palydėjo iki autobuso.
„Sako, kad pasodino jį į 27-ojo maršruto autobusą, kuris važiuoja į Naująją Vilnią. Esą Sergejus išvažiavo namo. Bet iki šiol jis iki namų taip ir neatvažiavo. Jis tiesiog kažkur dingo iš to autobuso...“ – sakė dingusio vyro motina.
Kaip galėjo dingti iš autobuso?
Vyriškiui negrįžus namo, šeima laukė dar porą dienų ir tik tada kreipėsi į policiją. Ašarodama N.Linkevič pasakojo, kad jos sūnus labai daug draugų, pas kuriuos galėjo užsukti, neturėjo. Bet mano, kad išgėręs jis vis dėlto kažkur turėjo užsukti. Ir tik po kelių dienų buvo kreiptasi į policiją.
„Pareiškimą policijai, kad dingo žmogus, parašėme sausio 7 d. Jau trys mėnesiai praėjo, o jis taip ir negrįžo. Jo niekas neieško, nes jei ieškotų, jau būtų radę“, – atėjusi į lrytas.lt redakciją verkė dingusio vyro mama.
Praėjus vos porai dienų po to, kai kreipėsi į policiją, N.Linkevič pati nuvažiavo į autobusų parką ir kreipėsi į vadovus, kurie padėjo surasti S.Peško dingimo dieną 27-ojo maršruto autobusus vairavusius vairuotojus. Tačiau nė vienas jų neprisiminė matęs vyriškį.
„Sūnaus veidas buvo sumuštas – tai toks požymis, į kurį vis tiek kas nors būtų atkreipęs dėmesį. Juk turėjo kas nors atkreipti dėmesį! Aš visame 27-ojo autobuso maršrute prie stotelių iškabinėjau jo nuotraukas. Ir parduotuvėje, kur jie vaikščiojo. Niekas nė karto nepaskambino! Niekas!
Apėjau visas ligonines, visur patikrinau, visus takelius aplink namus patikrinome, visas duobes ir visus plyšius patikrinome... Niekur jo nėra, dingo be pėdsakų! Gal jo net tame autobuse nebuvo? Juk negali žmogus taip dingti...“ – ko griebtis toliau, nebežino moteris.
Trumpam buvo nušvitusi viltis
N.Linkevič sako aplankiusi ir tris aiškiaregius, kurie tarsi susitarę tvirtina, jog autobusu jos sūnus nevažiavo, jį neva kažkoks vyras išvežė automobiliu ir kažkur laiko jėga. Policijos pareigūnai, žinoma, aiškiaregių pasakojimų rimtai nevertino. Tačiau dingusio vyro žmonai netikėtai pareiškė, kad jos sutuoktinis galėjo turėti antrą šeimą.
„Kaip jie drįso taip kalbėti! Sergejaus žmona apimta panikos – kaip taip galėjo nutikti?! Esmė ta, kad praėjus maždaug mėnesiui nuo dingimo buvo surastas jo telefonas. Surado jį ten pat, Žirmūnuose, kur gyvena jo draugas. O patikrinę telefoną rado ir moteriškų vardų. Štai ir nusprendė, kad turėjo antrą šeimą.
Aš paskui jiems sakiau: kaip jūs drįstate?! Jei būtumėte radę pas kitą moterį, tada ir kalbėkite taip. Tai natūralu, kad Sergejaus telefone moteriškų vardų yra. Jis juk remontus darė, butus remontuodavo. Tai žmonių, kuriems remontavo butus, telefonus ir turėjo. Ir tos moterys patvirtino, kad jis ką nors pas jas darė.
Žmonos klausiu: ar jis kada nors negrįždavo namo? Ar jis dingdavo kur nors? Sako – ne. Po darbo visada namo grįždavo, vakarais namuose būdavo. Jis žmoną labai myli, abu sūnus myli. Tai kokia antra šeima?“ – piktinosi N.Linkevič.
Moteris sako, kad iš policijos nei ji pati, nei sūnaus žmona nesulaukia jokių žinių, kaip vyksta paieška. Pareigūnai moterį buvo aplankę tik du kartus. Pirmą kartą paėmė dingusio vyro nuotraukas, antrą kartą – jos pačios DNR mėginius, jei prireiktų palyginti. Į visus skambučius N.Linkevič skundžiasi išgirstanti vieną atsakymą – laukite, kai bus naujienų, pranešime: „Štai ir laukiame jau tris mėnesius.“
Nusivylusi policijos darbu, N.Linkevič diena iš dienos su kitu sūnumi pati toliau ieško dingusio vyriškio – kalba su žmonėmis, rodo dingusio nuotraukas, tikrina apleistus pastatus ne tik aplink Vilnių, bet ir gretimuose rajonuose – Trakų, Švenčionių.
Viltis buvo nušvitusi, kai Pabradės geležinkelio stotyje viena darbuotoja prasitarė mačiusi keistą vyrą, kiekvieną ankstyvą rytą ateinantį pasišildyti į stoties salę. Tačiau jo veidas esą nuolat slepiamas po gobtuvu. Pasiėmusi dingusio vyro nuotrauką stoties darbuotoja žadėjo pasistengti įsižiūrėti į keistuolio veidą. Tačiau paslaptingas vyras daugiau nepasirodė.
Prokuroras: pareigūnai stengiasi
„Policija tik ligonines ir morgą patikrino. Ten nerado, vadinasi, jis gyvas. Ką mes patys suradome ir jiems papasakojome, tai prie bylos pridėjo. Bet nieko daugiau ir nedaro, tik liepia laukti. Kiek galima laukti? Jau trys mėnesiai praėjo! Aš jau visai jėgų nebeturiu...“ – sakė N.Linkevič.
Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjas Audrius Sikorskis, kurio žinioje šiuo metu yra S.Peško paieškos byla, jos komentuoti nepanoro. Pareigūnas pripažino, kad bylą visai neseniai gavo iš kito tyrėjo, o visus komentarus apie ikiteisminį tyrimą gali teikti tik bylą kuruojantis prokuroras.
Paklaustas, ar ką nors girdėjo apie galimą antrą dingusio vyro šeimą, vyr. tyrėjas A.Sikorskis buvo lakoniškas: „Pirmą kartą girdžiu.“
J.Stacevičiaus asociatyvioji nuotr.
S.Peško paieškos bylą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius taip pat pripažino, kad bylos priežiūrą vos prieš kelias dienas perėmė iš kito prokuroro, tad labai įdėmiai su ja susipažinti irgi nespėjo. Tačiau ir jis sako pirmą kartą girdintis versiją apie kažkokią galimą antrą vyro šeimą, tad nieko komentuoti tuo klausimu ir negalintis.
„O šiaip, kaip matau iš tų duomenų, su kuriais jau spėjau susipažinti, visi būtini veiksmai, kurie yra privalomi tokio pobūdžio byloje, yra atlikti. Pareigūnai daro, ką gali. Tokio pobūdžio bylose taip jau kartais būna – nei žmogus gyvas atsiranda, nei jo kūnas randamas...
Visi asmenys, kuriuos buvo privalu apklausti, yra apklausti, niekas jo nematė. Jo judėjimas, kur jis buvo nuėjęs, maždaug yra nustatytas. Policijos pareigūnai nėra stebukladariai, ką galėjo, tą padarė ir daro iki šiol. Bet...
Artimieji dažnai skundžiasi, kad policijos pareigūnai ne viską daro. Bet aš tokiais atvejais klausiu: o ką jūs dar siūlote daryti? Pareigūnai stengiasi“, – sakė prokuroras V.Jancevičius.
Jis sakė nenorintis spėlioti, kas nutiko, bet kartu ir neatmetė tikimybės, kad galėjo įvykti kažkoks nelaimingas atsitikimas. Būna, kad žmonės patys nusprendžia „pradingti“. Bet, prokuroro manymu, jei ir šiuo atveju vyras būtų nusprendęs staiga kažkur „išnykti“, jo pėdsakai jau būtų užčiuopti.
„Jei atsirastų kūnas, būtų daroma ekspertizė, byla būtų perkvalifikuota. Bet dabar mes neturime jokių duomenų, kad jis galėjo tapti nusikaltimo auka. Aš suprantu, kad jis neišėjo pasivaikščioti, greičiausiai kažkas jam nutiko... Šiais laikais kai dingsta žmogus be telefono, mums tai yra labai neinformatyvu, labai sunku atsekti jo kelius. Telefonas surastas, žmogus su savimi jo neturėjo. Bankų sąskaitos patikrintos, ten jokio judėjimo... Krūva veiksmų atlikta, bet kol kas nieko paguodžiančio pasakyti negalime“, – sakė prokuroras.
Pataria ne laukti, o kreiptis į policiją nedelsiant
Dingusių žmonių šeimos paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja sako, kad jai N.Linkevič situacija yra puikiai žinoma: „Mes jai patarėme, ką ir kaip reikia padaryti. Be to, mes jai teikiame ir tam tikrą psichologinę pagalbą.“
J.Stacevičiaus asociatyvioji nuotr.
Nuolat su dingusių žmonių artimaisiais susidurianti N.Kurčinskaja sako, jog tokioje situacija gali atsidurti bet kuris iš mūsų. Tad visų pirma reikėtų žinoti, kad dingus žmogui tikrai nereikia delsti nei kelių dienų, nei kelių valandų. Į policiją reikia kreiptis iš karto.
„Jei žmogus rimtas, dingo ryšys, negalite susisiekti, reikia nedelsiant kreiptis į policiją. Ir paieška turi būti pradėta tą pačią dieną. Pamenate, kaip buvo ieškoma tuometinės Seimo pirmininkės sūnaus? Mums po to skambino žmonės ir klausė, ar gali būti, kad taip ieško dingusio? Ir aš atsakiau, kad taip gali ir turi būti! Kiekvieno dingusio taip turi ieškoti. Nors iš tiesų taip nėra“, – sakė N.Kurčinskaja.
Ji tvirtina, kad S.Peško dingimo istorija nėra eilinė. Tai labai mįslingas atvejis. Dingusių žmonių šeimos paramos centro direktorės teigimu, dingusio sūnaus ieškanti N.Linkevič iš tiesų daug padarė ir daug nuveikė: „Kai dingsta artimasis, sunku papasakoti, ką žmonės jaučia. O jei dingsta tavo vaikas... Tėvai išgyvena tikrą pragarą, jie negali susigaudyti, kas vyksta. Jie nežino, ką daryti. Juos reikia išklausyti, jiems reikia patarimų, reikia plano, ką po ko daryti...“
Dingusių žmonių šeimos paramos centro direktorė stebisi pareigūnais, kurie mažai bendrauja su dingusio vyro artimaisiais. Pasak N.Kurčinskajos, žmonės turi žinoti, jog iš policijos reikia reikalauti atsakymų apie tai, kaip vyksta paieška.
„Žmonės turi nebijoti reikalauti tų atsakymų. Labai daug žmonių dar nežino, kad reikia kreiptis iš karto. Visi kažkodėl galvoja apie kažkokias dvi paras. To tikrai nėra. Dingus žmogui, kreiptis į policiją reikia iš karto. Nesvarbu, tai vaikas ar suaugęs, paieška turi būti pradėta iš karto. Jei žmogus dingo užsienyje, taip pat reikia kreiptis į savo policijos komisariatą. O po to reikia reikalauti iš policijos atsakymų. Nes mes ją samdome“, – patarimus dalino N. Kurčinskaja.
Dingusių žmonių artimieji taip gali kreiptis ir į Dingusių žmonių šeimos paramos centrą, kurio darbuotojai patars, ką ir kaip daryti.
Dingęs Sergejus Peško yra maždaug 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, pilkų trumpų plaukų. Buvo apsirengęs tamsiai pilka striuke, šviesiu megztiniu ir sportinėmis kelnėmis, avėjo tamsiai rudus batus.
Dingimo vakarą jis galėjo būti sumuštu veidu.
Žmonių, mačiusių S.Peško sausio 4-osios vakarą ar žinančių, kur jis gali būti, artimieji labai prašo paskambinti vyriškio mamai telefonu 8 673 43 532 arba informuoti pareigūnus telefonu 112.