Idėja – pėsčiųjų takas ant polių
Idėjos sumanytojai tvirtina, jog sumontavus ant medinių polių 1,5-2 metrus pakeltą maždaug 2,3 kilometro ilgio platformą, pėstieji laisvai vaikštinėtų virš kopų. Ten galėtų prasilenkti ir vežimėliais riedantys neįgalieji, kuriems sunku nusigauti arčiau jūros per apsauginį kopagūbrį nutiestais takais.
„Žmonės būtų patenkinti, jeigu toks takas sujungtų Pirmąją ir Antrąją Melnrages. Įkasti į smėlį mediniai poliai sulaikytų lakias, katastrofiškai žemėjančias kopas“, – kalbėjo Baltijos pajūrio ruožą nuo Melnragės iki Karklės prižiūrinčios uostamiesčio savivaldybės viešosios įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.
Toks dar neregėtas įrenginys, pasak V.Urbono, poilsiautojams suteiktų malonių emocijų – nuo pėsčiųjų tako jie galėtų apžvelgti jūros panoramas nesibraudami į Melnragės kopas, nežalodami trapios pajūrio augmenijos.
Jau paskaičiuota, jog Paukščių taku vadinamos platformos Melnragės pajūryje kaina galėtų siekti apie 400 tūkst. eurų.
Gamtos mylėtojai jau subruzdo
Tačiau skeptikai tokį projektą linkę vertinti kaip lėšų švaistymą ir šiurkščią invaziją į pajūrį. Baiminamasi, kad medinėmis konstrukcijomis užgriozdintas kopagūbris gali netekti savo autentiško grožio bei patrauklumo.
Pastaruoju metu Melnragės pajūryje įrengta daugiau regyklų, vaizdingos panoramos atsiveria iš apžvalgos aikštelių gelbėjimo stotyse. Žmonės grožisi jūra nuo uosto molo, rengia fotosesijas Karklėje ant vaizdingojo Olando kepurės skardžio.
Gamtos mylėtojai siūlo nesiveržti į kopas, nestatyti čia abejotinos vertės laikinųjų įrenginių, o aktyviau plėtoti dviračių takų tinklą Pajūrio regioniniame parke, kad žmonės galėtų patogiai nusigauti iki paplūdimių.
Visiškai neaišku, kokios tarnybos prižiūri Melnragės kopagūbrį, nuklotą lentgaliais. Tai – buvusių takų per kopas liekanos.
„Kam reikalingas tiltas virš kopų, kai galima laisvai prieiti prie pat jūros ir ja grožėtis ? Niekas nedraudžia žingsniais matuoti pajūrį, čia makštintis, bėgioti. Dviratininkai įsigudrina važinėti bangų suplukdo smėlio juosta“, – tokius argumentus žeria paplūdimių lankytojai, kuriems svarbiau – ne įrenginiai, o natūralus gamtos grožis.
Jubiliejinei Mažosios Lietuvos dainų šventei besirengiantys chorvedžiai irgi stebisi savivaldybės užmojais – staiga sumanyta statyti keistą įrenginį virš kopų, bet nesurandama lėšų ir lentų nudrengtai Vasaros estradai suremontuoti.
Užgriozdintas pajūris – nė motais
Paukščių takas nudžiugintų prie vežimėlių prikaustytus neįgaliuosius, tačiau uostamiesčio savivaldybė žada šį sezoną ir jiems įrengti patogias prieigas į regyklas. Vėjų pustomos kopos tvirtinamos ne mediniais poliais, o žabtvorėmis.
Melnragės ir Girulių paplūdimiuose vis dar bado akis sovietmečio paveldas – aptrupėję betono stulpai su nukarusiais laidais ir varnų lizdus primenančiais garsiakalbiais. Vaikštinėti virš kopų ir regėti tokius griozdus – ar tai yra tikrasis malonumas ?
Bet Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova bėdų neįžvelgia: „Takas virš kopų būtų įdomus, atraktyvus ir patrauklus. Tai rodo susidomėjimas jau įrengtomis apžvalgos aikštelėmis – jose pilna žmonių“.
Valdininkai prašys, kad miesto taryba pėsčiųjų tako Melnragėje projektą įtrauktų į strateginius planus. Jų iniciatyvai pritaria viešųjų paplūdimių zonose vasarą gėrimais ir užkandžiais prekiaujantys verslininkai, atrakcionų šeimininkai.
Tokios trasos idėją pirmiau turėtų palaiminti arba atmesti aplinkosaugos specialistai. Panašių objektų projektavimo ir statybos tvarką reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymas, specialusis planas ir tvarkymo programa.
Skeptikai siunčiami į Lajų taką
„Prieš tai turėtume žinoti, kaip toks takas traktuojamas – ar kaip įrenginys, ar kaip statinys. Jeigu tai yra statinys, reikės atsižvelgti į Pajūrio juostos įstatymą, kitus teisės aktus“, – aiškino E.Mantulova.
Dar ne viską išsiaiškinusi uostamiesčio valdžia kreiptis į Aplinkos ministerija, kad ji pasakytų, kokiai techninių objektų kategorijai priskiriami virš saugotinų gamtos teritorijų ant polių sumontuoti pėsčiųjų takai, kur juos galima statyti.
Jeigu Melnragėje planuojamas kelių kilometrų ilgio pėsčiųjų takas būtų pripažintas kapitaliniu statiniu, o ne kokiu nors laikinuoju viešųjų miesto paplūdimių infrastruktūros įrenginiu, tokio objekto kaina gerokai šoktelėtų.
Paplūdimių prižiūrėtojai niurgzliams pataria nuvykti į Anykščių regioninį parką ir pavaikštinėti ten nutiestu Lajų taku, sutraukiančiu tūkstančius lankytojų. Pernai jis buvo pripažintas lankomiausiu Lietuvoje turizmo objektu.
Ant aukštų metalo konstrukcijų pakibęs Lajų takas driekiasi virš poeto Antano Baranausko apdainuoto legendinio Anykščių šilelio – kiekvieno lietuvio širdžiai brangaus valstybės saugomo gamtos paminklo.
