Tą ančiuką išvydau prieš šventes vienoje lietuviško prekybos tinklo parduotuvėje. Mažutis, susitraukęs, pamėlynavęs, nelaimingas, matyt, nieko gero gyvenime nematęs – tik gaidžius ir vištas. Ir už šitą nabagą (1 kg) taikosi iš manęs nulupti 8 eurus, kai mano kaimynai Suvalkuose įmitusiomis „kaczkomis“ (antimis) savo šventinį stalą papuošė perpus pigiau. Bet nedera prarasti vilties. Net Lietuvoje.
Tereikėjo pereiti į kitą gatvės pusę, kur „Lidl“ tinklo parduotuvėje manęs laukė ančiukas už 2,99 eurus (1 kg). Vis dėlto nebuvo jis mano skoniui pakankamai gražus, nes nelietuviškas. Tik nemanyk, kad esu nacionalistas ar euroskeptikas, bet remiu nacionalinį verslą, lietuviškus gamintojus ir prekybininkus.
Todėl kitądien sugrįžau į tą pačią lietuvišką prekybos centrą ir savo akimis netikiu: mano bjaurusis ančiukas kainuoja 2, 99 eurus. Už tokią kainą jis anaiptol nebjaurus. Atvirkščiai, toks baltutis gražuolis, lyg iš pieno plaukęs. Tikra gulbė.
Už tokią laimingą lietuviškos pasakos pabaigą ačiū vokiečiams, laisvai rinkai ir konkurencijai, kur kas patikimiau ginančiai mus nuo monopolininkų plėšikavimo, nei sava valstybė, mūsų išlaikoma Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ar Konkurencijos taryba, apie kurios egzistavimą primena ne veikla,o antrai kadencijai paskirto vadovo į visas šalis besiplaikstančios vešlios garbanos.
Verslas kur kas vikriau nei nerangi valdžia prisitaiko prie naujų iššūkių ir žmonių poreikių. Antai su nuostaba žiniasklaidoje perskaičiau, kad „Krekenavos agrofirma“ Suvalkuose ir kituose lietuvių apsipirkimo Lenkijoje vietose užsimojo steigti sandėlius ir parduotuves, kur lietuviams siūlys savo produkciją lenkiškomis kainomis, nes sutaupys per tenykštį 5 proc. PVM ir pigesnę energetiką.
Verslas pats ieško savo pabėgusių į Lenkiją pirkėjų, nors, mano galva, tai pirmiausia privalėtų daryti Vyriausybė. Tik ne Lietuvos Vyriausybė- ji negali taip žemintis.
To per daug būtų tikėtis iš Vyriausybės, kurios finansų ministrui visos mokesčių lengvatos – absoliutus blogis, gėdingos privilegijos, mokesčių landos nesąžiningiems piliečiams, nors moderniai valdomuose kraštuose, taip pat ir Lenkijoje- tai vienas svarbiausių valstybės socialinės politikos ir investicijų pritraukimo instrumentų. Tokiam ministrui nešautų į galvą pasimokyti kad ir iš tos pačios Lenkijos, kurios ekonomika , pasak žymiausių pasaulio agentūrų, ateityje taps viena galingiausių Europoje.
Nors premjeras ir didžiuojasi savo „profesionalų Vyriausybe“, nepanašu, kad šio Ministrų kabineto nariai būtų mąstytojai iš stipriųjų. Antai mažne po kiekvieno neprižiūrimo viešo jų pasisakymo pačiam S.Skverneliui tenka gesinti gaisrą. Kaip po paskutinio socialinės apsaugos ir darbo ministro leptelėjimo apie svarstytiną „galimybę apmokestinti pensijas“.
Bet nepranokstama politinės išminties ir jautraus požiūrio į nacionalines mažumas viršūnė- vidaus reikalų ministro padovanotas „žaliųjų žmogeliukų“ cirkas Šalčininkų savivaldybės žiūrovams. Kur kas drūčiau nei nemokamas R.Karbauskio Naisių teatras.
Galima suprasti mediką A.Verygą, kuris džiūgauja dėl padidėjusių alkoholio kainų. Bet negi Vyriausybėje, Seime, gausiame patarėjų korpuse nesirado nė vieno, kuris išaiškintų gerbiamam daktarui ekonomikos abėcėlę: už pabrangusį butelį sumokės ne girtuokliai( kurie toliau nuodysis nelegaliais gėralais), bet niekuo dėti blaivininkai, seneliai ir vaikai- per infliaciją, prarastas darbo vietas ir nesurinktus mokesčius?
Ypač tokiame nesubalansuoto socialinio vystymosi krašte kaip Lietuva, kurios trečdalis piliečių plūkiasi prie skurdo ribos, kiekvienas valdžios nepasvertas sprendimas ar vienas neatsargus žodis sukelia sunkiai įsivaizduojamas pasekmes. Kaip planai pertvarkyti valstybės tarnybą masiškai visus apdalinant atleidimo lapeliais, nutarimas padvigubinti „Sodros“ mokesčius dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimus ir verslo liudijimus, tos pačios „Sodros“ represijos, persekiojant tikrus ir tariamus Privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolininkus Lietuvoje ir užsienyje.
Pastarosios žiaurios akcijos auka tapo mano draugo žmona, auginanti Lietuvoje penkis sūnus ir šiuo metu esanti motinystės atostogose. „Sodra“ iš jos sąskaitos „išieškojo“( nusavino) dėl tariamos PSD skolos net savo pačios pervestus Vaiko pinigus. Išsiaiškinus klaidą, „Sodra“ pareiškė, kad pinigų negalinti grąžinti, nes moteris prašyme nenurodžiusi sąskaitos. Valstybės politika: kai nori atimti pinigus iš žmogaus , jo sąskaitą pati susiranda, kai reikia jam grąžinti- praranda atmintį.
Jeigu sudarytume šios valdžios dažninį žodyną, jame kartotųsi žodžiai: uždrausti, nubausti, riboti , neleisti, uždaryti, nugriauti, atšaukti, apmokestinti, išieškoti, didinti( baudas, kainas, mokesčius) , stabdyti( pradėtas statybas), trumpinti( atostogas, ne vien moksleivių ir mokytojų), naikinti( dar užsilikusias PVM lengvatas, tarkim, šildymo), suvaržyti( žmogaus laisves).
Pridūrus kas savaitę pasirodančius vieną- du pranešimus apie kratas privataus verslo bendrovėse ir sulaikytus verslininkus, Lietuvoje galėtume iškelti optimistinį šūkį: „Šiandien gyvename geriau, nei rytoj!“
Gal tas visų išjuoktas įstatymas dėl gerų ir blogų naujienų pusiauvyros nebuvo toks paikas? Viso labo supainiotas adresas: jis buvo skirtas ne žiniasklaidai, o Seimui ir Vyriausybei, kad valdžia pasigailėtų Lietuvos žmonių ir savo be pertrūkio siunčiamas jiems neigiamas žinutes atmieštų 50 proc. pozityvo?