„Laimėti referendumą pagal įstatymą labai sudėtinga ir
rizikinga“, – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos
posėdyje pirmadienį sakė ministras.
„Pamėginkime panagrinėti Referendumo įstatymą, apie jo
keitimo aspektus Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs, galbūt tai
irgi galimybė“, – pridūrė L.Linkevičius.
Dabar įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės
galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė
piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų
sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos
skirsniui.
Seime jau buvo svarstoma iniciatyva sumažinti slenkstį
konkrečiai nuostatai dėl pilietybės – kad sprendimui pakaktų
dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą
sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino,
kad visi pirmojo Konstitucinio skirsnio straipsniai gali būti
keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima
išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.
L.Linkevičius kartu su daugiau kaip šimtu Seimo narių
pasirašė po įstatymo projektu, kuriuo būtų leidžiama dviguba
pilietybė po nepriklausomybės atkūrimo į NATO ir Europos
Sąjungos (ES) šalis išvykusiems asmenims, bet pripažino, jog
didelė tikimybė, kad šis įstatymas būtų pripažintas
prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės
pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata
reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir
norint plačiau įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti
Konstituciją.
Įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės paskatino britų
sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos. Šiuo metu Didžiojoje
Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, vietos bendruomenė
sako, kad po „Brexito“ ketvirtadalis iš jų gali pasiimti
britiškus pasus, kad išsaugotų visas teises.