„Laimėti referendumą pagal įstatymą labai sudėtinga ir rizikinga“, – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje pirmadienį sakė ministras.
„Pamėginkime panagrinėti Referendumo įstatymą, apie jo keitimo aspektus Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs, galbūt tai irgi galimybė“, – pridūrė L.Linkevičius.
Dabar įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos skirsniui.
Seime jau buvo svarstoma iniciatyva sumažinti slenkstį konkrečiai nuostatai dėl pilietybės – kad sprendimui pakaktų dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino, kad visi pirmojo Konstitucinio skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.
L.Linkevičius kartu su daugiau kaip šimtu Seimo narių pasirašė po įstatymo projektu, kuriuo būtų leidžiama dviguba pilietybė po nepriklausomybės atkūrimo į NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalis išvykusiems asmenims, bet pripažino, jog didelė tikimybė, kad šis įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir norint plačiau įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją.
Įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės paskatino britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, vietos bendruomenė sako, kad po „Brexito“ ketvirtadalis iš jų gali pasiimti britiškus pasus, kad išsaugotų visas teises.
