Dvigubos pilietybės įteisinimo paieškos: referendumas nepadės

Seimas ieško būdų, kaip įteisinti dvigubą pilietybę nerengiant Konstitucijai keisti būtino referendumo, nors Konstitucinis teismas (KT) nurodė tik tokį kelią. Ar tai nėra mėginimai apeiti Konstituciją?

V.Bandis: „Svarbiausia, kad išvykę iš Lietuvos žmonės liktų lietuviais ir išsaugotų ryšį su tėvyne.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Bandis: „Svarbiausia, kad išvykę iš Lietuvos žmonės liktų lietuviais ir išsaugotų ryšį su tėvyne.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

Apr 25, 2017, 9:03 AM, atnaujinta Apr 26, 2017, 2:34 AM

– Kaip vertinate naujausią Seimo pirmininko paskelbtą sumanymą išbraukti iš Pilietybės įstatymo tik nepriklausomybės atkūrimo datą, kuri išimties tvarka leido turėti dvigubą pilietybę iki 1990 metų kovo 11-osios išvykusiems asmenims? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis.

– Be abejo, galima svarstyti, kokios įstatymo formuluotės geriausiai tiktų siekiant leisti užsienio lietuviams turėti dvigubą pilietybę. PLB Seimas siūlė suteikti tokią teisę visiems asmenims, kurių tėvai ar seneliai iki 1940 metų sovietinės okupacijos buvo Lietuvos piliečiai.

Tai leistų išsaugoti Lietuvos pasą ne tik ES ir NATO šalių pilietybę įgijusiems asmenims, bet ir šioms organizacijoms nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, Šveicarijos, Australijos, Ukrainos, piliečiais tapusiems lietuviams.

Tačiau šia teise negalėtų pasinaudoti okupacijos metais į Lietuvą persikėlę asmenys ir jų palikuoniai, tapę kitų šalių piliečiais, kitaip sakant, ne lietuvių kilmės sovietinių laikų kolonistai.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymas pašalinti iš Pilietybės įstatymo tik nuorodą, kuria išimtinė teisė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikta asmenims, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios, atrodo, atitinka PLB Seimo sumanymą ir leistų išsaugoti mūsų šalies pasą visiems užsienyje atsidūrusiems lietuviams.

– Bet ar nuo sovietinių represijų bėgusių išeivių jausmų neužgauna, kad jiems teisiškai prilyginami dabartiniai ekonominiai emigrantai?

– Manęs tai nė kiek neužgauna. Man svarbiausia, kad išvykę iš Lietuvos žmonės liktų lietuviais ir išsaugotų ryšį su tėvyne, o dvigubos pilietybės galimybė tam padėtų.

Gal ir atsirastų vienas kitas kitaip manantis išeivijos atstovas, bet mūsų karta – kad ir kaip tai mums būtų liūdna – jau išmiršta.

– Vis dėlto ar nevertėtų išmėginti referendumo kelio?

– Visi suprantame, kad referendumas – beviltiškas reikalas. PLB nesako jam „ne“, bet valdybos nariai įsitikinę, kad dabartinėmis sąlygomis vien tuščiai išleistume pinigus, jei jis būtų rengiamas.

Pirmiausia reikėtų pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas ir nekelti neįvykdomos sąlygos – kad siūlomam Konstitucijos keitimui pritartų dauguma į rinkėjų sąrašus įrašytų žmonių.

Jei pakaktų atėjusiųjų balsuoti daugumos, tuomet, žinoma, būtų galima rengti referendumą. Bet pagal dabartines sąlygas, mūsų nuomone, sėkmingam rezultatui reikėtų, kad prie balsadėžių ateitų net 70–80 proc. rinkėjų, nes dalis jų nepritaria dvigubos pilietybės įteisinimui. Tokio aktyvumo tikėtis visiškai nerealu.

Todėl geriau mėginti įteisinti dvigubą pilietybę įstatymu. Kitu atveju lieka tik iškelti rankas ir pasiduoti. Juk referendumui nepavykus bus galima sakyti: „Nieko nepadarysi, žmonės nebalsavo už dvigubą pilietybę.“ Tai tik dar labiau įskaudintų emigrantus.

– Bet ar įmanoma išsiversti be referendumo, kai ir prezidentė, ir konstitucinės teisės specialistai tvirtina, kad kitoks dvigubos pilietybės įteisinimas prieštarautų Konstitucijai?

– Iš tiesų trimis KT nutarimais nurodyta, kad Konstitucija dvigubą pilietybę leidžia turėti tik išimtiniais atvejais. Bet Konstitucijoje įrašytas žodis „atskiras“ pagal lietuvių kalbos žodyną nebūtinai reiškia „retas“ ar „išimtinis“.

Žinoma, KT jau suformavo būtent tokią dvigubos pilietybės doktriną, bet naujoje byloje ją gal būtų galima ir pakeisti. Juk ir gyvenimas sparčiai keičiasi.

Jei Seimas priimtų naujas Pilietybės įstatymo pataisas, galbūt ir KT galėtų persvarstyti sampratą „atskiras“, išplėsti dvigubos pilietybės galimybės ribas?

Klaidinga manyti, kad dviguba pilietybė būtų masinis reiškinys netgi priėmus Seimo parengtas įstatymo pataisas. Turimais duomenimis, dabar per metus tik apie 700–900 lietuvių įgyja kurios nors kitos šalies pilietybę. Tai vis viena būtų gana reti atvejai.

– Kai kurie teisininkai svarsto, kad gal būtų galima pasiūlyti kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuviams panašų į lenko kortą teisinį dokumentą. Jis garantuotų tokias pat socialines ir turtines teises emigrantams, kaip ir turintiems Lietuvos pasą, išskyrus teisę balsuoti. Ar tai tenkintų PLB?

– Labai abejoju. Prieš keletą metų PLB diskusijose buvo šmėkštelėjęs panašus siūlymas, bet nebuvo girdėti tokiai idėjai pritariančių balsų. Juk žmonės nori išsaugoti Lietuvos pilietybę ne vien dėl kokių nors socialinių teisių. Pasas – tai pirmiausia ryšio su tėvyne dokumentas ir bet koks pakaitalas nebūtų visavertis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.