Jas sužlugdė tie patys politikai, kurie ir iškėlė šią idėją – daugiausia rinkėjų balsų pernai rudenį surinkę „valstiečiai“. Galima spėti, kad šis pažadas ir Kauno mero V.Matijošaičio parama daugiausia lėmė partijos sėkmę Kaune.
Tai pripažino net „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis, kurį V.Matijošaitis vadino tikru kauniečiu. Politikas didžiąją laiko dalį praleidžia savo namuose Kaune, šiame mieste registruotos ir kelios jo valdomos bendrovės.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas jau tyrinėjo rinką ieškodamas galimų patalpų ministerijoms, žemdirbių reikalais besirūpinančius valstybės tarnautojus sutiko priimti Aleksandro Stulginskio universitetas, o verslas jau svarstė plėtros galimybes ir galimybes padidinti pajamas.
Visiems idėja atrodė labai patraukli ir prasminga. Būtent Kaune parengiama didžioji dalis žemės ūkio ir aplinkos specialistų, dirba garsiausi šios srities mokslininkai. Ne mažiau svarbus politinis akcentas – „valstiečiai“ nuo pat pradžių pabrėžė regionų stiprinimą.
Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė tik keli šimtai abiejų ministerijų darbuotojų, kurių visiškai neviliojo perspektyvos kasdien traukiniu dardėti į Kauną arba visam laikui įsikurti šiame mieste.
Nors ir Kaune galima gyventi, turėti darbo vietą sostinės centre taip pat nėra blogai. Ministerijų darbuotojus galima suprasti – jiems išties atsirastų rimtų rūpesčių, tačiau valstybės reikalai – svarbiau. Kaip ir politikų pažadai. Argi ne taip?
Pirmasis pavojaus skambutis nuskambėjo netrukus po rinkimų, nes kalbėdami apie valdžios sektoriaus pertvarką valdantieji nė žodžiu neužsiminė apie siekius ministerijas įkurdinti Kaune.
Šią savaitę Seimo nariams buvo pateiktas nutarimo projektas, kuriame numatyta nuo 2019 metų pagrindines Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų būstines perkelti į Kauną. Sumanymui pritarė tik opozicijoje esančių partijų atstovai, o iš „valstiečių“ frakcijos neseniai garsiai skelbtą pažadą prisiminė tik vienas žmogus – Seimo pirmininko pavaduotoja R.Baškienė.
Net Seimo pirmininkas V.Pranckietis, kurio šeima yra giliai įleidusi šaknis pakaunėje, projektui nepritarė.
Nesunku nuspėti, kaip „valstiečių“ atstovai Seime paaiškins kauniečiams pasikeitusių savo nuostatų motyvus. Ministerijų perkėlimas į kitą miestą esą labai sudėtingas ir brangus procesas, kuriam reikia gerai pasiruošti ir viską gerai apsvarstyti.
Visiškai teisingai, tačiau ar per pirmąjį darbo pusmetį buvo bent jau pamėginta apskaičiuoti, kiek kainuotų toks projektas ir kokį jis turėtų poveikį?
Tikroji priežastis turbūt kita – nutarimo projektą Seimui pateikė opozicijoje esantys konservatoriai, kurių pasiūlymui didžiausia Seimo frakcija tiesiog negalėjo pritarti.
Beje, būtent konservatoriai dar 2008 metais savo programoje įrašė siekį dvi ministerijas iškelti į Kauną, tačiau visas pasaulio šalis sukrėtęs ekonomikos nuosmukis skaudžiai paveikė ir Lietuvos ūkį, todėl politikams tąkart atsirado gausybė svarbesnių reikalų.
Ar netrukus Seime atsiras kitas panašus projektas, kurį jau bus parengę „valstiečių“ atstovai?
Nėra jokių galimybių. Paaiškinimus taip pat galima nesunkiai nuspėti. Seimas ir Vyriausybė esą nepailstamai kovoja su daug svarbesnėmis šalies negerovėmis – besaikiu alkoholio vartojimu, didelėmis vaistų kainomis ir smurtu šeimose.
Užuot atvirai prisipažinę, kad stengėsi Seimo rinkimų metu žūtbūt surinkti kuo daugiau kauniečių balsų ir jiems tiesiog pamelavo.
Kaunas išgyvens ir be ministerijų. Žinomos užsienio bendrovės viena po kitos skelbia planus įsikurti mieste, žada investuoti krūvas pinigų ir sukurti šimtus darbo vietų, kuriančių gerokai didesnę pridėtinę vertę negu ministerijų tarnautojai.
Tik būtų įdomu pamatyti, kaip išsisukinės kauniečius mulkinę politikai?
„Laikinoji sostinė“
