Devynis priimti atsisakė
Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius. Lietuva jau yra perkėlusi 262 prieglobsčio prašytojus. Iš jų 180 jau išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes.
Valstybės saugumo departamentui išplatinus metinę ataskaitą paaiškėjo, kad į Lietuvą buvo perkelti ne visi čia atvykti panorę pabėgėliai.
2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą. „Iš jų nustatyti devyni asmenys, kurių kelionės tikslas, VSD vertinimu, nėra saugus prieglobstis ir jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama ataskaitoje.
Taip pat buvo paviešinta informacija, kad Migracijos departamentas yra atsisakęs suteikti prieglobstį dviem šeimoms – iš viso dešimčiai asmenų, jos šiuo metu gyvena Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Šiuo metu jos bylinėjasi dėl departamento sprendimo teismuose, mat patikrinus informaciją Irake nustatyta, kad jiems persekiojimas ir pavojus gyvybei negresia.
Savarankiškiausi – ukrainiečiai
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Linas Butkus teigė, kad atėjus pavasariui norinčiųjų pabėgėlius įdarbinti nors sezoniniam darbui nepadaugėjo: „Pasiūlymų tikrai sulaukiame, bet nesakyčiau, kad jų būtų lavina. Kreipiasi ne tik vietiniai verslininkai, pasitaiko skambučių ir iš sostinės. Verslininkai patys bendrauja su žmonėmis, juk maisto gamyba, prekyba, kirpėjo darbas reikalauja tam tikrų įgūdžių, tad norima specialistų.“
Lengviausiai, anot pašnekovo, į darbo rinką integruojasi ukrainiečiai, jie labai aktyviai patys ieškosi darbo ir bando savarankiškai susitvarkyti visus formalumus. „Su jais problemų nėra jokių, net nereikia ieškoti, bet kur kas sudėtingiau su sirais ir iš kitų tolimų kraštų atvykusiais pabėgėliais. Trūksta ir jų pačių noro, jaučiamas tam tikras vangumas. Gal dalis šių žmonių galvoja apie išvykimą iš Lietuvos ir jiems neįdomu. Mes bandome juos integruoti, bet kaip jie stengiasi, taip ir išeina“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, didelio noro vykti gyventi į mažesnius Lietuvos miestus pabėgėliai nerodo, juos labiau vilioja didmiesčiai, kur lengviau galima rasti darbą ir lengviau bendrauti su žmonėmis užsienio kalba.
Vaikai vyks į vasaros stovyklas
L.Butkaus teigimu, kartu su tėvais į mūsų šalį atvykę jų nepilnamečiai vaikai šią vasarą nenuobodžiaus. „Turime daug įvairių projektų ir šitam laikui pradėta ruoštis jau prieš porą metų, tad tikrai galėsime pasiūlyti įvairių laisvalaikio praleidimo būdų.
Turime sutartis su vaikų poilsį organizuojančiomis institucijomis, kur šie vykdavo ilsėtis vasaromis ir aktyviai leisdavo laiką, sportuodavo, lankydavo įvairias paskaitas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad nors poilsis organizuojamas ne lietuviškame pajūryje, stengiamasi sudaryti galimybes pamatyti Lietuvą.
„Žinoma, vaikai, kurie atvyko žiemą, galėjo džiaugtis Kalėdomis, jie švęs Velykas, o tik tie, kurie atvyks vasarą, galės vykti į vasaros stovyklas su savo bendraamžiais. Taip yra dėl to, kad pas mus šeimos būna tik tris mėnesius“, – sakė L.Butkus.
Afganistanietis tarnauja kariuomenėje
Pašnekovas pasakojo, kad nepaisant visų integracijos proceso trikdžių, esama ne vienos sėkmės istorijos, kuri įrodo, kad norintys mūsų šalyje gyventi pabėgėliai gali sėkmingai įsikurti Lietuvoje.
„Vienas afganistanietis šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje ir net turi du NATO medalius. Šis žmogus kariuomenėje labai sėkmingai vertėjauja, kadangi moka net kelias kalbas, tarp jų ir kurdų. Jis dažnai vyksta su kariuomene vykdyti įvairių užduočių į užsienio šalis“, – kalbėjo pašnekovas.
L.Butkus pasakojo, kad darbo sąlygomis įmonėje „Vilniaus duona“ džiaugiasi trys pabėgėliai iš Afganistano, o vienas siras nuo šių metų vasario Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre pradėjo doktorantūros studijas.
Dėl nubrozdinto piršto prireikė gydytojo
Pašnekovo teigimu, sėkmingas pabėgėlių įsikūrimas Lietuvoje priklauso ir nuo to, kokią specialybę jie turi. „Jei specialybė paklausi – darbą susirasti lengviau, bet jei atvykstama tik gydytis...“ Paklaustas, ar pabėgėliai pasitiki mūsų medikais, pašnekovas atsakė teigiamai, tačiau smagių nutikimų netrūksta.
„Dėl medikų paslaugų skundų sulaukta nebuvo, bet kartą mūsų personalas norėjo suteikti pirmąją pagalbą ir pasirūpinti nubrozdintu vieno iš gyventojų pirštu, tai žmogus nesileido ir norėjo, kad būtų iškviestas gydytojas.
