Valdančiųjų pažadai ir darbai – lyg diena ir naktis

Kaip visi net pritūpę dusdami iš susijaudinimo svarstytume: susitiks ar nesusitiks? Kaip gaudytume kiekvieną užuominą, iš kurios tai galėtų paaiškėti!

Labai panaši įtampa valdžios padangėje šią savaitę tvyrojo laukiant, ar įvyks premjero S.Skvernelio ir socialdemokratų princo G.Palucko, ką tik išrinkto karaliumi, susitikimas.

Išrinktasis kairiųjų lyderis jau pirmadienį pareiškė, kad „valstiečių“ deleguotam premjerui tuojau paaiškins, kaip nuo šiol viskas klostysis. Ogi socialdemokratai koalicijoje nebebus avys ar veršiai, o bus aikštingi eržilai.

Viešais emocijų išlydžiais pagarsėjęs S.Skvernelis nedelsė atsakyti – įsakmiu pagrindinio eismo reguliuotojo tonu konstatavo, kad G.Paluckas nesiorientuoja aplinkoje ir apskritai nesusivokia, kas esąs.

Anot premjero, socialdemokratų vadovo rinkimai yra tiktai jų kiemo žaidimai, neturintys jokios reikšmės nacionalinėje politikoje, o G.Paluckas elgiasi taip, lyg pats būtų tapęs premjeru.

Taip apibendrinęs S.Skvernelis vis dėlto koalicijos partnerio visai nenurašė – su G.Palucku susitiksiąs, kai jis grįšiąs į šį pasaulį.

Savo dūdą papūtė ir pastaruoju metu dažniau tylintis R.Karbauskis – priminė, kad G.Paluckas dar per jaunas reikalauti daugiau socialdemokratijos koalicijos veikloje.

Bet po tokių apsižodžiavimų netrukus pražydo šypsenos. Jau trečiadienį įvyko bendras valdančiųjų Seimo frakcijų posėdis, ir nedaug tetrūko, kad ką tik kardais mosikavę vyrai būtų išsibučiavę.

Koalicijos įžadai buvo atnaujinti ir dar labiau sutvirtinti pažadais tokius pasimatymus rengti reguliariai, siekti taikos ir santarvės, o tokių smulkmenų, kaip kokie nors politiniai skirtumai, nesureikšminti.

Ar galėjo šis trumpas viešųjų ryšių šou baigtis kitaip?

Žinoma, kad ne. R.Karbauskis yra teisus, pareiškęs, kad G.Paluckas, net labai norėdamas, greičiausiai negalėtų Seimo kairiųjų frakcijos patraukti iš valdžios.

Bent didžioji dalis socialdemokratų frakcijos narių tikrai nenorėtų iškeisti šiltos valdžios prieglaudos į išdidžią ir ideologiškai gryną opozicinę vienatvę.

Apskritai galima spėti, kad naujajam socialdemokratų pirmininkui pirmiausia prireiks nemažai laiko ir jėgų įsitvirtinant jo paties vadovaujamoje partijoje, o jau tik po to kartu su bendraminčiais vėl bandyti šturmuoti nacionalinės politikos viršūnes.

Žinoma, tokie šios savaitės apsišaudymai galėtų būti vertinami kaip normali demokratinės politikos kasdienybės dalis, tik bėda, kad jie pernelyg dažni naujosios valdžios veikloje arba netgi atstoja būtinus daryti darbus.

Tuoj, tuoj, jau visai greitai, pamatysit – taip valdantieji ir pats premjeras tebeatsakinėja į klausimus, kada dėkinga tauta pagaliau galės pamatyti, kaip „valstiečių“ vairuojama valdžia, pasiraitojusi rankoves, ima arklą, plūgą bei lyrą ir žengia rinkimų pažadų įgyvendinimo keliu.

Negana to, šią savaitę patys „valstiečiai“ ėmė ir balsavo prieš vieną skambiausių savo rinkimų projektų, paviliojusių ne tik įtakingąjį Kauno merą V.Matijošaitį, bet ir daugelį paprastų rinkėjų – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į laikinąją sostinę.

Bet Seimo salėje balsavęs „prieš“ premjeras po šio balsavimo klausinėjančią žiniasklaidą ne mažiau emocingai nei kiek anksčiau G.Palucką mokino susiorientuoti aplinkoje – esą „valstiečiai“ tikrai neatsisako užmojų perkelti dvi ministerijas į Kauną, tačiau dabar tam pasipriešino, nes šį pasiūlymą teikė konservatoriai, kurie tyčia norėjo padaryti šou.

Pasirodo, Vyriausybės vadovo vizija tokia: tie rinkimų pažadai ims virsti kūnu, kai pati Vyriausybė pateiks dar neregėtą valstybės aparato reformą. Kada ir kokią? Nežinia.

Tuo pat metu naujieji Lietuvos vairininkai deguto užtėškė net ant nedidelių darbelių, kuriuos lyg ir buvo pradėję daryti siekdami pagerinti savo ir Seimo įvaizdį.

Pavyzdžiui, visai neseniai naujoji valstietiška dauguma demonstravo, kad juos, kaip ir paprastus mirtinguosius, piktina vokeliai prie Seimo narių algos „parlamentinei veiklai“, taip pat tų pinigų taškymas.

Todėl buvo uždrausta prabangių automobilių nuoma, kuriai absoliuti dauguma parlamentarų šventai išleisdavo visus tam galimus pinigus iki cento.

Pūslėtos „valstiečių“ rankos buvo užsimojusios ir prieš ne mažiau šventą parlamentarų teisę poilsiauti kiek nori ir kada nori – naujoji valdžia žadėjo įvykdyti samanomis apžėlusį Konstitucinio teismo nurodymą reglamentuoti Seimo narių atostogas.

Bet specialios darbo grupės, vadovaujamos Seimo vicepirmininko „valstiečio“ A.Nekrošiaus, veiklos rezultatai visiškai kitokie nei šios kalbos.

Pirma, ši grupė pasiūlė parlamentines lėšas padidinti dvigubai. Antra, tautos išrinktiesiems, kurie turi laimę būti ūkininkais, norima suteikti teisę gauti pajamų ir iš šios veiklos. Bet tik ūkininkams. Nenuostabu. Juk daugiausia tokių – pačių „valstiečių“ gretose, tarp jų ir pats milijonierius R.Karbauskis.

Toliau žiūrim, ką turim. Darbo grupė nesiūlo įteisinti atostogų, o vietoj ilgalaikės automobilių nuomos pateikė paguodos prizą – trumpalaikę nuomą, kuri esą bus skirta tik kelionėms pas rinkėjus.

Tauta mėgsta ištarti – ne jie pirmi, ne jie paskutiniai.

Regis, taip jau galima pasakyti ir apie šią valdžią, kuri po tuščių skandalų, rietenų ir rūpinimosi savais marškiniais savo rinkimų pažadus ėmė laidoti ne mažiau skubiai nei pirmtakės.