Brangias regalijas perdavė Vokietijoje veikianti kraštiečių draugija.
Kraštiečiai išpirko unikalias vertybes
Vokietijoje susibūrusios klaipėdiečių išeivių draugijos pirmininkas Uvė Jurkštys bibliotekai lankytojų akivaizdoje iškilmingai perdavė senąjį krašto paveldą – vietinių šaulių gildijos garbės ženklus. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo IV įsakymu sidabrinės grandinės 1843 metais buvo specialiai nukaldintas ir atsiųstos į Klaipėdą, tuomet vadintą Mėmeliu.
Šaulių vadai šias regalijas nešiojo prisegtas prie juodos, baltos ir mėlynos spalvos juostų.
Paskutiniojo gildijos vadovo Ericho Koopo žmona jas išvežė iš miesto 1944 metais, kai jau buvo paskelbta evakuacija. Vokietijoje šios grandinės atiteko su Klaipėda nesusijusiems asmenims.
Prieš kelis dešimtmečius šaulių regalijas išpirko vienas iš Tauraulaukio apylinkių kilęs Vokietijos verslininkas, tenykščių dvarininkų palikuonis, įgijęs ir Lietuvos pilietybę. Po to jos pateko į Klaipėdos kraštiečių draugijos AdM archyvą, buvo eksponuojamos Liuneburgo muziejuje.
Muziejininkai nesiima spręsti, kiek regalijos galėtų kainuoti, o kolekcininkai tvirtina, kad vienetiniai dirbiniai yra unikalūs ir neįkainojami, vertinami gal net šešiaženkliais skaičiais.
Garbės ženklai – juvelyrikos šedevrai
„Susidraugavę kraštiečiais jų sukauptą archyvą pasiūlėme jį perkelti į Klaipėdą. Tokiai minčiai pritarta – iš Vokietijos gavome vertingos istorinės medžiagos, saugomos ir eksponuojamos rankraštyne. O štai dabar atkeliavo ir senųjų šaulių regalijos, nes sutarėme, kad archyvas nebus skaldomas ir dalijamas“, – pasakojo bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.
U.Jurkštys, kuriam už išskirtinius nuopelnus Klaipėdai suteiktas miesto garbės piliečio vardas, prisipažino, jog ne viskas klojosi kaip sviestu patepta: „Kai kurie kraštiečiai abejojo, ar tikslinga Mėmelio šaulių regalijas išvežti į Lietuvą. Liuneburgo muziejaus tokia idėja irgi nesužavėjo“.
Galiausiai išeivių draugija nusprendė, kad istorinės šaulių regalijos turėtų sugrįžti atgal į Klaipėdą – į miestą, kuriame jos beveik šimtmetį buvo laikomos ir naudojamos pagal paskirtį“.
Medaliais ir plaketėmis papuošti senieji garbės ženklai – juvelyrikos meno šedevrai. Jie irgi bus laikomos bibliotekos rankraštyne, kur įrengta Klaipėdos kraštiečių draugijos perduotų įvairių spaudinių, laiškų, dokumentų, fotografijų, paveikslų, apyvokos daiktų ekspozicija.
Taikliausią šaulį apjuosdavo grandine
Europos šalyse sukarinti šaulių junginiai ėmė kurti dar viduramžiais – miestuose įsikūrę amatininkai iš pradžių ginklavosi siekdami apsiginti nuo kunigaikščių savivalės. Vėliau tokios draugijos virto pilietiškumą ugdančiomis savanoriškomis sporto bei kultūros organizacijomis.
Klaipėdoje pirmoji šaulių gildija įkurta 1354 metais. Prūsijos valdovai XVIII amžiaus pabaigoje jai suteikė karališkąją privilegiją. Po Septynerių metų karo (1756-1763) nukentėjo šaudykla, draugija sunyko, bet 1838 metais atsigavo. Magistratas jai perleido du hektarus miesto žemės.
„Vasarą gildija rengdavo smagias šventes – šaudymo rungtyje nugalėjęs nariai buvo išrenkami šaulių karaliais. Šį titulą pelnydavo amatininkai, pirkliai, mokytojai, net miesto burmistrai. Kitiems taikliems šauliai buvo suteikiamas riterio titulas“, – šlovingą draugijos istoriją priminė Klaipėdos kraštiečių vadovas U.Jurkštys.
Tarpukariu Mėmelio šaulių gildija, pasak U.Jurkščio buvo viena didžiausių ir veikliausių visoje Vokietijoje. Ją galime vadinti seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Gildijos pastato salėje vykdavo koncertai, spektakliai, puotos, įvairūs susirinkimai – pagal svarbą ji buvo antroji miesto arena po muzikinio teatro. Šioje salėje koncertavo legendiniai dainininkai – rusų operos solistas Fiororas Šaliapinas ir jo draugas bei kolega kaunietis Kipras Petrauskas.
Šaulius primena jų vardu pavadinta gatvė uostamiesčio centre. Išliko ir XIX viduryje iškilęs mūrinis šaulių pastatas, ten dabar įsikūrusi Klaipėdos koncertų salė. Šalia – senasis sodas, kuriame anksčiau buvo įrengta pakyla pučiamųjų orkestrui, stovėjo stiklinis paviljonas, tryško fontanas.
Senojo Mėmelio mėsininkas E.Koppas, kurio žmona per sumaištį išsaugojo draugijos relikvijas, buvo paskutinis miestelėnas, šaulių karaliaus titulą pelnęs1939 metais.
