Gena arba Chotabyčiumi bendrininkų vadintas G.Lisovskis vos prieš savaitę sužinojo, kad laisvės atėmimo bausmė jam sutrumpinta kelis kartus.
O dabar EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė 30 metų vilniečio teises, nes per ilgai laikė jį už grotų.
Valstybė jam turės sumokėti 4700 eurų.
Bausmė labai sutrumpėjo
Pats G.Lisovskis savo įkalinimą buvo įvertinęs daug brangiau. Jis manė, kad daugiau kaip šešeri už grotų praleisti metai turi būti įkainoti 100 tūkstančių eurų.
Kadangi EŽTT sprendimą priėmė nesulaukęs, kol jį pasieks Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo bausmė G.Lisovskiui sumažinta nuo 13 metų laisvės atėmimo iki 2 metų ir 10 mėnesių, vilniečiui atveriamas kelias dar kartą kreiptis į Europos teismą.
Jis gali prisiteisti pinigų už tai, kad iki nuosprendžio buvo uždarytas ilgiau, nei teismas skyrė kalėti.
Tiesa, tai padaryti G.Lisovskis galės įsiteisėjus dar vienam teismo nuosprendžiui dėl narkotikų platinimo, kai bus subendrintos jam visų teismų skirtos bausmės.
Kol kas ši byla dar neišnagrinėta.
Bijojo, kad gali pasislėpti
Lapinų grupuotę teisėsaugininkai išardė 2009 metais.
Tada per kelis kartus buvo sulaikyti net 55 šios gaujos nariai, kurie buvo įtariami Vilniuje ir jo rajone platinę itin didelį narkotikų kiekį.
G.Lisovskis teisėsaugininkams įkliuvo 2009 metų gruodžio 15 dieną netoli savo tėvų namų Vilniuje.
Jau kitą dieną teismas leido jį suimti trims mėnesiams, nes įtarta, kad vyras gali pasislėpti, toliau daryti nusikaltimus, paveikti liudytojus bei kitus įtariamuosius.
„G.Lisovskis niekur nedirba, nesimoko, neturi šeimos ir stiprių socialinių ryšių su Lietuva“, – tąkart savo nutartyje rašė teismas.
Prašė netraumuoti tėvų
G.Lisovskis su tokia prokurorų ir teismo nuomone nesutiko. Policijos akiratyje dar iki suėmimo buvęs vyras savo skunde aiškino, kad nėra jokio pagrindo laikyti jį už grotų, nes jis nesirengia niekur bėgti.
Kaip pavyzdį jis pateikė anksčiau paskirtą kardomąją priemonę, kuria vadovaujantis jam buvo uždrausta ilgiau kaip 7 paroms išvykti iš savo gyvenamosios vietos.
„Aš šios priemonės nebuvau pažeidęs“, – savo skunde rašė vilnietis.
Be to, jis teigė, kad turi namus, gyvena kartu su tėvais, prižiūri seną močiutę, todėl jo įkalinimas padarys neigiamą įtaką jo šeimai.
Laisve džiaugėsi dvi savaites
G.Lisovskio skundų teismas neišgirdo nei tąkart, nei dar kelis kartus.
Kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo nuolat pratęsiama, o skundai dėl to atmetami.
Pagrindiniai teismų argumentai laikyti G.Lisovskį suimtą ir toliau buvo tie patys – jis gali pabėgti, jo padaryti nusikaltimai sunkūs, todėl gresia įkalinimas iki gyvos galvos, jis gali trukdyti tirti bylą, kuri yra itin sudėtinga dėl savo didelės apimties.
Viltis vėl išvysti laisvę G.Lisovskiui atsirado tik 2013 metų rugsėjo 11 dieną, kai Vilniaus apygardos teismas atsisakė pratęsti jo suėmimą.
G.Lisovskiui buvo skirtas namų areštas, atimti asmens dokumentai ir apribotas judėjimas, tačiau jis galėjo grįžti į namus.
Toks sprendimas netenkino prokuratūros. Ji kreipėsi į teismą ir rugsėjo 24 dieną G.Lisovskis buvo grąžintas už grotų.
Sulaukė kelių nuosprendžių
„Laikiausi visų namų arešto sąlygų, įsidarbinau vienoje įmonėje apsaugininku, bet vėl buvau suimtas“, – savo skunduose, į kuriuos teismai nekreipė dėmesio, rašė G.Lisovskis.
Antrą kartą į laisvę G.Lisovskis išsiveržė tik 2016 metų rugsėjo 23 dieną – Apeliacinis teismas jį paleido už užstatą.
Tuo metu jis jau buvo išklausęs keturis nuosprendžius skirtingose bylose – nuteistas už smurtavimą, neteisėtą laisvės atėmimą, ginklų laikymą, bendrininkavimą nužudant, o 2015 metų birželio 12 dieną išklausė ir nuosprendį kartu su dar 25 Lapinų gaujos nariais.
