Senamiesčio gatvių pavadinimus dekoratyvinėmis lentelėmis užsienio
kalbomis meras Remigijus Šimašius pagyvino per amžius daugiataute
buvusios Lietuvos sostinės istorinę atmintį.
Štai praėjusią savaitę Nyderlandų nacionalinės šventės proga Olandų
gatvė pasipuošė lentele "Holland straat".
Jau yra Vokiečių, Žydų, Totorių, Karaimų, Rusų, Latvių gatvės, pažymėtos
tų tautų kalba užrašytomis dekoratyvinėmis lentelėmis.
Lietuvių kalbos sergėtojai vienu metu buvo susikrimtę - esą pažeidžiami
Konstitucijos principai, draudžiantys dvikalbystę.
Tačiau Vilniaus valdžiai pavyko įrodyti, kad dekoratyvinės lentelės nėra
viešieji užrašai. Tai - netikri gatvių pavadinimai.
Bet atiduodamas duoklę istorijai, parodęs atvirumą modernioms
europietiškoms vertybėms ir tautinį pakantumą kartu sostinės meras
paleido džiną iš butelio. Tokį klastingą politinį džiną.
Neseniai į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi vilniečių lenkų
bendruomenė, prašydama leisti pakabinti Aušros Vartų gatvėje
dekoratyvinę pavadinimo lentelę su užrašu lenkų kalba "Ostra Brama".
Prašymas pagrindžiamas logiškai: jeigu teismas nusprendė, kad
dekoratyvinės lentelės nėra tikri gatvių pavadinimai, joms netaikomi
valstybinės kalbos reikalavimai, kodėl nepakabinti lentelės su istoriniu
gatvės pavadinimu Ostra Brama?
Juolab, kaip rašo prašytojai, ši vieta "istoriškai žinoma kaip šventa
vieta lenkų tautai ir turi išskirtinę reikšmę. Šią vietą kiekvienais
metais aplanko dešimtys tūkstančių piligrimų iš visos Lenkijos".
Užuomina aiški - pakabinus lentelę lenkų kalba atvyks dar daugiau
turistų iš kaimyninės šalies.
Iniciatyva tarsi nebloga, pagyvės tarptautiniai vertybių mainai: mes į
Lenkiją - pigesnės mėsos ir degtinės, lenkai pas mus - pasisemti jų
širdžiai brangios istorinės dvasios.
Bet patenkinus lenkų prašymą būtų sukurtas precedentas ir gali atsitikti
taip, kad didelėje dalyje Vilniaus neliktų vien lietuviškai pavadintų
gatvių.
O jei savivaldybė prašymą atmes, tomaševskininkai ims spygauti, kad
Lietuva vėl skriaudžia tautines mažumas, neleidžia net dekoratyvinių
pavadinimų lenkų kalba, brangių lenkų širdžiai.
O juk lenkų širdžiai brangūs ne tik Ostra Brama (Aušros Vartų), bet ir
Zamkowa (Pilies), Wielka (Didžioji), Zakretna (M.K.Čiurlionio) ir
daugelio kitų gatvių pavadinimai.
Sekant istorinės atminties pėdsakais tektų šalia mūsų šlovingųjų
kunigaikščių vardų, kuriais pavadintos Vilniaus gatvės, prisegti
dekoratyvines lenteles lenkų kalba.
Ir kažin ar tautiškai nusiteikusiems vilniečiams patiktų, jei šalia
lentelės su karaliaus Mindaugo vardu atsirastų J.Slowackio (lenkų poeto)
vardas, o juolab šalia didžiojo kunigaikščio Algirdo kabotų užrašas
"ul.Pilsudskiego" (Pilsudskio gatvė). Lenkų širdžiai labai brangi
pavardė.
Ir pagaliau negali būti tikras, kad Vilniaus rusų bendruomenė, remdamasi
tais pačiais argumentais kaip lenkų, nepaprašys ant Gedimino prospekto
namo, ant kurio puikuojasi šv.Georgijaus skulptūra, pakabinti lentelės
su rusišku užrašu "ulica sv.Georgija".
Geopolitiškai nemaloni tiesa, bet Gedimino prospektas buvo nutiestas ne
kunigaikščio Gedimino, o Rusijos carinės okupacijos laikais ir vadinosi
Šv.Georgijaus prospektu.
O štai Liubarto gatvė, irgi apstatyta caro laikais, vadinosi Puškinskaja
- kas paneigs, kad rusų širdžiai poetas A.Puškinas mažiau brangus nei
Aušros Vartai lenkams?
A.Puškinas rusams yra ne šiaip poetas, o universalus genijus, kuris ir
virtęs į dulkes už juos visus darbus nudirba ir viską žino.
Kažkas yra pasakęs, kad istorija yra paleistuvė, kurią galima nupirkti
už politinius pinigus. Vilniuje, kuris ėjo iš rankų į rankas, istorija
tapo visiška gatvine šliundra. Ir dar klastinga.
"Sostinė"
