Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė tokioms Vidaus
reikalų ministerijos teikiamoms gyvenamosios vietos deklaravimo
pataisoms. Jas toliau svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komitetas.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą siūloma papildyti
nuostata, kad pabėgėliai galėtų būti įtraukiami į gyvenamosios
vietos neturinčių asmenų apskaitą konkrečioje savivaldybėje.
Pagal dabartinį įstatymą asmenų, kurie gali būti įtraukti į
gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, kategorijų sąrašas
yra baigtinis ir pabėgėliai į jį neįrašyti.
Pataisas teikianti ministerija pažymi, kad pasibaigus
prieglobstį gavusių pabėgėlių buvimo laikui Pabėgėlių
priėmimo centre, kur jie praleidžia tris mėnesius, pabėgėliai
toliau integruojami savivaldybėse, tačiau dažnai jie neturi
galimybių deklaruoti gyvenamosios vietos. Pabėgėliai tuomet negali
kreiptis į savivaldybes dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo savo
vaikams, socialinio būsto ar kompensacijų už būsto nuomą,
piniginės paramos, šalpos kompensacijų, socialinių paslaugų.
„Institucijos, dalyvaujančios tokių užsieniečių paramos
integracijai procese ir padedančios susirasti jiems gyvenamąją
vietą (išsinuomoti būstą), nurodo, kad didžioji dalis gyventojų
dėl įvairių priežasčių nepageidauja, kad užsieniečiai, kuriems
yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, deklaruotų savo gyvenamąją
vietą jų būste“, – teigiama pataisos aiškinamajame rašte.
„Šie užsieniečiai, paprastai neturintys jokių socialinių,
ekonominių ir kitų ryšių su Lietuva, nemokantys lietuvių kalbos,
negebantys savarankiškai spręsti kylančių problemų ir
integracijos pradžioje būdami ypač socialiai pažeidžiami,
susiduria su sunkumais integruotis tik pradėję šį procesą, pvz.,
negali kreiptis į savivaldybę dėl ikimokyklinio ir mokyklinio
ugdymo savo vaikams, nors, perkeldama užsieniečius, kuriems reikia
prieglobsčio, Lietuva prioritetą teikia šeimoms, kuriose
dažniausiai yra mažamečių vaikų“, – teigia ministerija.
