Daugiausia susirinko rusakalbių, buvo ir 16 -sios Lietuviškosios divizijos karių artimųjų.
Lietuvos SSR vėliavos spalvos
Prieigose Lietuvos rusų sąjungos atstovai aukštai iškėlę laikė plakatą su lietuvišku užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą Didžiajame Tėvynės kare!“
Vienas plakato kampas nudažytas Lietuvos SSR vėliavos spalvomis – raudona, balta ir žalia. Be kūjo ir pjautuvo, tačiau išlaikant vėliavos spalvų proporcijas.
Lietuvos rusų sąjungos aktvistai susirinkusiems dalijo proginį leidinį „Rodnoje slovo“ („Gimtasis žodis“). Jame sovietinės propagandos stiliumi rašoma: „Tam tikros politinės jėgos siekia apjuodinti ir apšmeižti gerą vardą karių, kurie drąsiai kovėsi prieš fašizmą“.
Atėjo pagerbti senelio
Frontininkų veteranų matėsi vos vienas kitas, jų gretos gegužės 9-sios minėjimuose kasmet mažėja dėl suprantamos priežasties. Daugiausia buvo vidutinio amžiaus vilniečių ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Rusijos. Jie laikė savo artimųjų portretus, karių, kurie palaidoti Antakalnio kapinėse.
Viena tokių – Vilniuje jau trisdešimt metų gyvenanti iš Nižnij Novgorodo kilusi Ana Kovalčiuk. Ji čia atėjo pagerbti prieš nacius Ukrainoje kariavusio senelio Jakovo Lantuchino.
„O mano antrojo vyro tėvas Gurvičius kovėsi Lietuviškojoje divizijoje. Ši divizija buvo formuojama Nižnij Novgorode. Ten sienoje yra iškaltos divizijos karių pavardės“, - apie istorines sąsajas su gegužės 9-ąja pasakojo vilnietė.
Paklausta, ką ji mano apie Lietuvoje nevienareikšmiškai vertinamą sovietinės armijos pergalę, A.Kovalčiuk atkirto: „Visų pirma, aš nesikišu į politiką. Antra, nevienareikšmiškai pergalę prieš fašizmą vertina tie, kurie nesupranta, kad jei ne ši pergalė, jų pačių nebūtų. Naciai jų tėvus, senelius būtų išžudę, sunaikinę koncentracijos stovyklose“.
Vokiški maršai negrojo
Panašiai mano ir 68 metų vilnietė Elena Stankerienė. Ji rankose laikė savo tėvo, 16-sios divizijos žvalgybos kuopos seržanto Iršos Bako portretą.
Moteris pasakojo, kad jos tėvas, žydas litvakas iš Skudutiškio (Molėtų r.), spėjo pabėgti į Rusiją prieš ateinant vokiečiams, ir taip išsigelbėjo.
Kitiems E.Stankerienės tėvo artimiesiems nepasisekė.
„Visus mano tėvo kartos gimines išžudė lietuviai baltaraiščiai. Skudutiškio miestelio pusė gyventojų buvo žydai, pusė – lietuviai. Visi puikiai sutarė, iki prasidėjus karui“, - pasakojo vilnietė.
Antradienį prie Antakalnio karių kapinių buvo nemažai policijos – baimintasi provokacijų. Keli Karių Kapų gatvės gyventojai buvo paskelbę, kad gegužės 9-ąją ant savo namų iškabins NATO vėliavas ir per garsiakalbį paleis vokiškus maršus.
Kelios vėliavos ant triaukščių namų iš tiesų kabėjo, bet jų beveik nesimatė, niekas į jas nekreipė dėmesio. Jokių vokiškų maršų nesigirdėjo.
Antakalnio karių kapinėsė tradiciškai vainikus padėjo ir kalbas pasakė Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai.
