Įvardinti geriausieji, bet ateitis neaiški tiek studentams, tiek dėstytojams

Aukštojo mokslo pertvarkai lipant ant kulnų, žurnalo „Reitingai“ specialistai pranešė, kurie universitetai Lietuvoje yra geriausi. Tiesa, „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad šiuo metu aukštojo mokslo sistemoje yra daug neaiškumo, nes valdžios sprendimai keičiasi „kas tris dienas“.

Artėjant stojimui į aukštąsias mokyklas, abiturientai lieka nežinioje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Artėjant stojimui į aukštąsias mokyklas, abiturientai lieka nežinioje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 10, 2017, 10:54 AM, atnaujinta May 10, 2017, 11:05 AM

    Taip jis sakė, dėl skelbto premjero darbo grupės pasiūlymo, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) būtų jungiamas prie Vilniaus universiteto (VU), tačiau vos po keleto dienų paskelbta, kad LEU turėtų tapti naujai formuojamo Kauno universiteto dalimi.

    „Kiekvienas universitetas tiek Vyriausybėje, tiek Seime turi debesį savo interesų gynėjų. Politikai kalba dviprasmiškai, tarkime Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad nebebus taip, kaip buvo, bet sakė, kad rankų niekam nesukinės. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas taip pat kalba, kad pokyčiai bus, bet universitetams bus paliekama autonomija ir sprendimus priims patys“, - ironiją politikų pasisakymuose pastebėjo G.Sarafinas.

    Pasak „Reitingų“ redaktoriaus neaišku, kaip dabar turi jaustis jaunuoliai, kurie sprendžia kur stoti ir kaip galvoja apie studijas tokiuose universitetuose kaip Šiaulių, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir pan.

    Geriausi universitetai nesikeitė
    
    „Reitingų“ atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas (VU) ir toliau išlieka geriausiu Lietuvos universitetu. Jis surinko 63,99 taškus. Antrasis po jo – Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 56,82 taškų.

    Įdomu tai, kad pirmą kartą itin mažas taškų skirtumas matomas tarp keleto universitetų. Pasak žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovės Jonės Kučinskaitės, itin mažas taškų skirtumas matomas tarp KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Surinkęs 56,77 taškus, vos 0,05 taško LSMU atsilieka nuo KTU. Galima sakyti, kad jie abu užima antrąją vietą geriausiųjų reitinge.

    Panaši situacija yra su ketvirtą ir penktą vietas užimančių Vytauto Didžiojo (VDU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetų. Juos skiria vos 0,44 balo. VDU, surinkęs 51,41 balo, vos lenkia VGTU, surinkusį 50,96 balo.

    Geriausių privačių universitetų reitingas nekito. Pirmoje vietoje su 50,62 taškų ir toliau lieka ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Antrasis – LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,8 taškų. Trečioje vietoje matoma Europos Humanitarinis universitetas, įvertintas 36,29 taškų. Ketvirtasis Kazimiero Simonavičiaus universitetas, surinkęs 29,67 taškų, o penktasis Balstogės universiteto FEIF, įvertintas 17,91 taškų.

    Stiprūs skirtingose srityse

    „Reitingai“ vyr. redaktoriaus G.Sarafino teigimu, universitetai ir toliau išlaiko pranašumą skirtingose srityse. Jo teigimu, darbdavių paklausus, kokiame universitete jie rekomenduotų studijuoti savo vaikams ir artimiesiems, dauguma jų įvardijo LSMU.

    Anot G.Sarafino, medicina ir toliau išlieka ant bangos, o LSMU kol kas lieka geriausia šios specialybės studijų srityje.

    Kalbėdamas apie kitų aukštųjų mokyklų stipriąsias puses jis teigė, kad VDU ir toliau lieka stiprus tarptautiškume, o VU vis dar lyderiauja moksliškume.  

    Trūksta aukštųjų mokyklų atsakomybės

    Kalbėdami apie aukštąsias mokyklas ekspertai pritarė, kad kokybė yra svarbu, tačiau universitetų sujungimas ar perkėlimas kokybės nepagerins. Pasak jų, pirmiausia reikia dėmesį skirtį studijų programoms.

    Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė teigė, kad kalbant apie studijų programas ir jų kokybę, trūksta aukštųjų mokyklų atsakomybės, nes už kokybę pirmiausia atsakingos jos pačios.

    Studijų kokybės vertinimo centro direktorė sakė, kad galėtų būti inicijuotas tikslinis studijų krypčių vertinimas, naudojant viešai prieinamus registrų duomenis, juos panaudoti išskiriant silpniausias studijų programas.

    „Esame atlikę keletą analizių, analizavę aukščiausiais balais įvertintas studijų programas. Tokių yra labai nedaug, tai yra, nuo 22 iki 24 balų iš 24 galimų yra gavusios tik maždaug 6 proc. studijų programų. Tai reiškia, kad tiek studijų programų, galime sakyti, yra labai geros ir išskirtinės kokybės“, - sakė N.Skaburskienė.

    Jungiamos stiprios kolegijos

    Kalbėdamas apie kolegijas, G.Sarafinas pastebėjo, kad pagal premjero darbo grupės pasiūlymus, numatoma jungti stiprias kolegijas, o silpnos kolegijos paliekamos tokios, kokios yra. Jo teigimu, taip gali būti dėl to, kad dauguma jų yra regionuose, nors neslėpė, kad tai keistoka.

    Šiuo metu, kalbant apie valstybines kolegijas, geriausia kolegija įvardinama Vilniaus kolegija, ji surinko 64,49 taškus. Antroji – Kauno kolegija, su 63,13 taškais. Nuo jos nedaug atsilieka Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įvertinta 62,63 taškų. Ketvirtoji – Kauno technikos, o penktoje vietoje Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, atitinkamai surinkusios 56,45 ir 54,25 taškų.

    Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija (62,06 taškų), antroji – Vilniaus kooperacijos kolegija su 56,42 taškais, trečioji – Šv. Ignaco Lojolos kolegija surinkusi 55,68 taškus.

    Atleidimų nebus

    „Aišku, kad tie baisūs vėjai, kurie sukasi virš universitetų galvų, palietė ir mus. Visada atsiranda kas nors, kas pasako: „O kodėl kolegijoms ramu? Reikia ir juos reformuoti, jie kalti, kad mums blogai.“

    Kaip bebūtų, parodyta, kad tikrai geros kolegijos galėtų jungtis. Mums tai nebuvo kažkas nuostabaus, mes teikdami premjerui, pasiūlėme tokį variantą, kad Vilniuje galime palikti vieną kolegiją“, - kalbėjo G.Bražiūnas.

    Vilniaus kolegijos direktorius sakė, kad daugelis jungimo bijo, nes mano, kad didelė dalis aukštųjų mokyklų darbuotojų neteks darbo. Tačiau jo nuomone, atleidimų bijoti nereikia, o jų būti negali, nes studentus kažkas visgi turi mokyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.