Seimas turėtų apsispręsti dėl įstatymo pataisų, kurios įpareigotų bankus, finansų ir kredito įmones bei kredito įstaigas STT teikti informaciją apie visas jose juridinių asmenų atliekamas operacijas.
Šiuo metu tokią informaciją be teismo leidimo galėjo gauti tik kai kurios teisėsaugos ir kontrolės įstaigos, pavyzdžiui, mokesčių inspektoriai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
STT priėjimo prie banko paslapčių iki šiol neturėjo ir nemokamai galėjo naudotis tik valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių turimais registro, kadastro ir kitomis neslaptomis duomenų bazėmis.
Bet STT atstovai aiškina, esą šių duomenų jiems nepakanka tiriant stambaus masto kyšininkavimo atvejus, ypač korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Klientai gali išsibėgioti
Bet vakar svarstant šias pataisas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas abejojo, ar teisėsaugai pavyks pasiekti šiuos tikslus: „Bus sukelta tik dar viena audra stiklinėje, o rezultatai – niekiniai.“
S.Kropo manymu, siūlomas naujas reglamentavimas yra absoliučiai perteklinis, jis ne tik apsunkintų bankų, verslo įmonių veiklą, bet ir padidintų nepasitikėjimą visa bankų sistema: „Bankai apie savo klientus turės teikti informaciją, kurios gali būti prašoma ir be jokio aiškaus pagrindo.“
Dabar informaciją apie klientų vykdomas finansines operacijas gali gauti Mokesčių inspekcija.
„Bet mokesčių administratoriai gali gauti ne bet kokią informaciją ir ji turi būti naudojama tik konkretiems tikslams.
Šiuo atveju pageidavimai nėra aiškiai apibrėžti, tad gali kilti įvairių prieštaravimų su komercinės paslapties apibrėžimu“, – kalbėjo S.Kropas.
Be to, asociacijos vadovas pabrėžė, kad visos įmonės yra susijusios su konkrečiais privačiais asmenimis: „Ši informacija yra labai jautri, ir yra didžiulė tikimybė, kad po šių pataisų dalis verslo privatumo gali ieškoti tose šalyse, kuriose jis saugomas labiau.“
Saugikliai – vis tie patys
Įstatymo pataisas pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas bankininkų nuogąstavimus atmetė – esą nauja tvarka verslui ir bankams išeis į naudą.
Anot V.Bako, turėdama naują įrankį STT galės sustiprinti analitinę veiklą: „Tokiu būdu nuo korupcijos būtų labiau apsaugomas ir visas mūsų ūkis.
Kuo mažiau bus korupcijos, tuo daugiau į Lietuvą ateis skaidriai veiklą vykdančių įmonių.“
„Valstiečio“ teigimu, turėdama galimybę gauti iš bankų reikiamą informaciją be teismo leidimo STT galės greičiau priimti sprendimus.
„Bet norėdama gauti informaciją apie fizinius asmenis arba pradėjusi baudžiamąjį procesą STT privalės gauti teismo sankciją“, – aiškino politikas.
Paklaustas, kokie numatyti saugikliai, kad STT nepradėtų visuotinio verslo persekiojimo ir nepiktnaudžiautų iš bankų gautomis jų klientų paslaptimis, V.Bakas aiškino, esą bus vykdoma parlamentinė kontrolė, be to, visus sprendimus galima apskųsti prokurorams ar teismams.
Mato landą piktnaudžiauti
Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis siūlė numatyti, kad STT duomenis iš bankų galėtų gauti tik turėdama teismo leidimą, bet jo siūlymą komitetas vakar atmetė.
R.Žemaitaitis mano, kad dabar veikusi sistema buvo gera, o teikiamos pataisos atveria landą galimiems piktnaudžiavimams: „Niekas neabejoja, kad STT turi gauti jai reikiamą informaciją tuo atveju, kai atlieka ikiteisminį tyrimą. Dabar norima gauti informaciją kažkokiai kitai jų veiklai.
Kas tai yra? Ar nebus taip, kad ta informacija apie privačių ūkio subjektų veiklą, banko operacijas ir sandorius atsidurs konkurentų rankose? Vyks ikiteisminis tyrimas ar ne, o kokios nors stambios interesų grupės savo konkurentą galės laikyti „už kankolų“.
Kas galėtų paneigti, kad neatsiras kokio nors nesąžiningo STT pareigūno, kuris oficialiai gauta konfidencialia komercine informacija nepasidalytų su trečiąja šalimi? Nebūčiau toks įsitikinęs.“
