Paskutiniame teismo posėdyje ji pasirodė su dviem advokatais ir
pasakė maždaug minutę trukusią kalbą, kurios metu atkreipė dėmesį,
kad Darbo partijos byla trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl
šis laiko tarpas, V. Vonžutaitės nuomone, buvo pakankamas
išnagrinėti bylą ir priimti sprendimus.
„Viliuosi teismo teisingumu ir prašau tenkinti mano apeliacinį
skundą“, - kalbėjo V. Vonžutaitė.
Vilniaus apygardos teismas dar 2013 m. V. Vonžutaitę pripažino
kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokestinio
sukčiavimo, paskirdamas jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir
piniginę baudą, bet toks sprendimas tuomet buvo apskųstas. Po 2016
m. Aukščiausiojo Teismo verdikto kitų nuteistųjų - Viktoro
Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Marinos Liutkevičienės - bylos
epizode, prokuroras Saulius Verseckas pats paprašė LAT iš dalies
pakeisti nuosprendį V. Vonžutaitei - atsisakyta kaltinimo
mokestiniu sukčiavimu ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau paliktas
kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir
prašymas skirti daugiau kaip 6,5 tūkst. eurų baudą.
LAT savo sprendimą V. Vonžutaitės byloje skelbs birželio 26
dieną. V. Vonžutaitės byla 2015 m. buvo atskirta nuo pagrindinės
Darbo partijos bylos, o 2016 m. dėl nėštumo - atidėta.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria ar Aukščiausiajame
Teisme priimant verdiktą dėl Darbo partijos nebuvo daromas poveikis
teisėjams.
Praėjusiame LAT posėdyje baigiamąją kalbą sakęs V. Vonžutaitės
advokatas Arūnas Petrauskas teigė, kad jo atstovaujamoji turėtų
būti visiškai išteisinta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos
tvarkymo, nes ji niekada nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei
jos iždininkė, įgaliojimai jai veikti partijos vardu buvo suteikti
2005 m., o bylos epizodai apima ir 2004 m. darytus veiksmus.
Advokatas taip pat pabrėžė, kad iki 2004 m. ir po 2006 m. V.
Vonžutaitė niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, be to šiuo metu
augina tris mažamečius vaikus ir niekur nedirba.
