Gal tai ir absurdiška, bet teatro scenose, kino ekranuose ar knygų puslapiuose linksmybių taures kilnojantiems personažams mūsų šalyje gali nelikti vietos. Kodėl?
Nenustebčiau, jei alkoholinių gėrimų vartojimas pastaruoju metu būtų padidėjęs.
Tie, kurie anksčiau prie troškinto omaro išlenkdavo taurę „Grand Cru Chablis“, dabar greičiausiai kas vakarą trimituoja tarpuvartėse apžioję „rašalo“ trimitą. Net vaikai į mokyklą greičiausiai prigriebia „kareivuką“, nors neįsivaizduoja, ką su juo daryti, nes jis juk ne alavinis.
Neatsimenu laikų, kad apie alkoholinius gėrimus būtų kalbama tiek daug, kiek pastaruoju metu. Lyg Lietuvą būtų ištikusios tokios bjaurios pagirios, per kurias labiausiai trokštum gaivaus gėrimo, bet nedraudžiami būtų tik sausainiai.
Paradoksas: „valstiečiai“, siekdami visiškai uždrausti alkoholio reklamą, šiuo metu vykdo turbūt sėkmingiausią svaigiųjų gėrimų reklamos kampaniją. Dar savaitė kita šitokio pagiringo lojimo, ir net šunys atsisakys vandens – ties liežuvį alaus link.
Blaivus nesuprasi
Tačiau jeigu alkoholinių gėrimų vartojimas, kaip galima spėti, pastaruoju metu iš tiesų didėja, tai vyksta anaiptol ne vien tik dėl sėkmingos „valstietiškos“ svaigiųjų gėrimų reklamos kampanijos.
Labiau tikėtina, kad tie, kurie po kiekvienos naujos žinios iš Seimo griebiasi tikrai ne šviežiai išspaustų sulčių taurės, šitokiu būdu stengiasi pasiekti dabartinės valdžios išsilavinimo ir mąstymo lygį. Mat blaivus nesuprasi, ko iš tiesų siekia Aurelijus Veryga su kompanija, iš šešėlio valdoma Ramūno Karbauskio?
Vykdo rinkimuose duotus pažadus? Imituoja heraklišką veiklą? Visai šaliai bando primesti savo kompleksus? Kerštauja nežinia kam? Gyvena iliuzijų pasaulyje? Visko gali būti. Tačiau akivaizdu, kad jų vaidinamam alkoholizmo problemos sprendimo spektakliui trūksta sveiko proto, be kurio paprastai neįsivaizduojamas net ir meno kūrinys.
„Kaip siūloma spręsti alkoholizmo problemą? – stebėjosi psichologas Gediminas Navaitis. – Riboti prieinamumą, naikinti reklamą ir pakelti kainas.
Pagal šią logiką Lietuvoje nėra jokios problemos dėl narkotikų: reklamos – nulis; prieinamumas – manau, kad nei jūs, nei aš nežinome, kur nusipirkti; kaina, lyginant su pradine žaliava, didesnė 500 ar daugiau procentų. Na, ir kas? Narkotikų problema niekur neišnyko. Tai mums aiškiai liudija, kad negalima elgtis su visuomene tarsi su ligonių minia.“
Perkūrinės kūrinius
Akivaizdu, kad tos (anti)alkoholinės kampanijos variklis yra Kultūros komitetas, kurį – įsiklausykite! – Seime savo lyderiui R.Karbauskiui sukūrė partijos bičiuliai.
Šis mistinis komitetas paprasčiausiai pritrūko veiklos. Nors gal greičiau prasmingesnės veiklos nei rūpinimasis kultūros pasaulio triukšmu ir įniršiu.
Juk neatsitiktinai šią savaitę Seime surengtoje konferencijoje apie apgailėtiną kultūros leidinių finansavimą R.Karbauskis nesiteikė apsilankyti, nors meno žmonės, priverkę rieškučias ašarų, jo viltingai laukė.
Kadangi tos veiklos komitetas pritrūko, partijos draugai jos ir prikūrė. Kai įsigalios įstatymas, kuriuo bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, darbo turės ne tik „YouTube“ ar „Facebook“ prižiūrėtojai ir cenzoriai.
Kultūros komitetui teks atsakingiausia užduotis – pagaliau atsigręžti į meno kūrinius, svarbiausius ir įtaigiausius kultūros produktus. Neduokdie, jie reklamuos alkoholį!
Tarkime, ką daryti su italų kompozitoriumi Giuseppe Verdi? Juk reikėtų uždrausti šią pavardę rašyti Lietuvos operų afišose, nes tai gali būti palaikyta putojančio vyno „Verdi Spumante“ reklama.
Negana to, tas niekšas G.Verdi sukūrė operą „Traviata“, kurioje kauštelėję niekdariai traukia: „Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių“. Ne bėda. Tereikia perrašyti libretą: „Pakelkim, pakelkim mes kainą degtinės!“ Ir atgal į Lietuvos operos ir baleto teatro sceną. Tvarka!
Šedevras ar reklama?
Nuo valdančiųjų užmojų susigūžti turėtų ir Oskaras Koršunovas. Praėjusių metų rugsėjį sostinės Raudonojo Kryžiaus ligoninėje režisierius pristatė spektaklį „Eglė žalčių karalienė“.
Įdomu tai, kad į spektaklio premjerą atėjusius žiūrovus tada prie durų pasitiko policininkai ir riaušių malšintojai su skalijančiais šunimis. Tiesa, tai tebuvo persirengėliai.
Jei O.Koršunovas šį spektaklį sumanys atgaivinti įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui, tie policininkai ir riaušių malšintojai tikriausiai bus tikri, pasamdyti Kultūros komiteto.
Mat tai, kas rugsėjį vyko ligoninėje, R.Karbauskį su A.Veryga turbūt paguldytų į vieną karstą.
„Uždrausti! Ištremti! Išrauti su šaknimis!“ – šūkautų šie blaivininkai, matydami, kaip vestuvinę suknią vilkinti herojė girta šlakstosi putojančiu vynu, butelį su etikete atkiša žiūrovui ir šliūkšteli sau į burną.
Sunku net prognozuoti, kas būtų, jeigu po šitokios scenos jie dar rastų jėgų pasiekti kitą „palatą“, kurioje visiškai nuogas vaikinas rėplioja tarp alkoholinių gėrimų butelių – o siaube! – su etiketėmis.
O jei jie atsidurtų O.Koršunovo spektaklyje „Dugne“, apie kurį vokiečių teatro kritikė Mounia Meiborg rašė: „Aktoriai sėdi prie beveik tuščio balto stalo, ant kurio tiktai keli krekeriai ir stiklinės degtinės. Pirmoji staigmena – lietuvių aktoriai geria, kaip galima užuosti, tikrą degtinę, ir nemažais kiekiais.“
Be to, vienas herojus galiausiai su žiūrovu išgeria bruderšaftą.
M.Meiborg šį vaidinimą vis dėlto pavadino vienu ryškiausių spektaklių, o Seimo antialkoholikai čia tikrai įžvelgtų draudžiamą reklamą ir lieptų ant stalo riogsančius degtinės butelius pakeisti kefyro ir sulčių tetrapakais.
Ar draus ir knygas?
Kiek sunkesnė užduotis Kultūros komitetui bus perrašyti ištisus literatūros kūrinių pasažus, kuriuose herojai svaiginasi ne tiktai „Švyturiu“ arba „Tyskie“, bet ir „Wild Turkey“.
Tiesa, kai kurias knygas teks išgaudyti iš prekybos ir bibliotekų. Kad ir prieš keletą metų lietuviškai išleistą rusų rašytojo Venedikto Jerofejevo prozos kūrinį „Maskva–Petuškai“. Mat šios knygos viršelis šiais laikais jau atrodys per drąsus. Kiekvienas jame atpažintų „Ruskaja vodka“ etiketės motyvus.
Negana to, jos puslapiuose filosofiškas girtuoklis darda traukiniu ir kiekvienoje stotelėje malšina sielos troškulį. Kad perrašytum galimos draudžiamos reklamos pilnus šios knygos puslapius, reikėtų pasiutusio talento.
Čia kažin ar užtektų „Žigulinį“ pakeisti „Coca-Cola“.
Kaip ir lietuvių rašytojo Andriaus Jakučiūno romano „Tėvynė“ atveju – jame vienišas alkoholikas guli lovoje ir lieja monologą.
O štai Herkaus Kunčiaus romano „Nepasigailėti Dušanskio“ pasažą, kuriame tiesiogine to žodžio prasme liuobia ne tik Aaronas Dušanskis, bet ir Valentina Tereškova, Muslimas Mohomajevas, Josifas Kobzonas, tektų kaip reikiant apdoroti.
Jei jų tvojamą „Palangą“, „Dainavą“, „Starką“, „Trejas devynerias“, „Žalgirį“, „Benediktiną“ ir netgi aviacinį spiritą „Saliut“ pavyktų pakeisti „Birute“, „Vytautu“, „Buratinu“, „Tarchunu“, „Cido“, „Maxima Favorit“, gal ir būtų juokingiau, bet kažin ar teisingiau?
H.Kunčiaus „Pijoko chrestomatiją“ tai apskritai tektų sudegint.
„Įsipyliau stiklą degtinės, vienu mauku išgėriau, o cigaretė, vos įkišta burnon, pati užsidegė!“ – kažin kaip pagal visus įstatymus turėtų skambėti ši Jurgio Kunčino romano „Glisono kilpa“ eilutė? Nejau frazę „stiklą degtinės“ keisi fraze „galoną benzino“?
Na, o vargšui šviesaus atminimo alkoholikui Charlesui Bukowski, kurio knygos Lietuvoje taip mėgstamos, greičiausiai teks emigruoti ne tik iš bibliotekų, bet ir iš lietuvių sąmonės.
Šitaip maukt „Wild Turkey“ ir kitus burbonus beigi džinus mūsų šalyje draudžiama netgi knygose.
Elgsimės nepaaiškinamai
Kultūros komitetui reikės apsvarstyti ir priimti griežtą sprendimą ir dėl to, kas dedasi tuose nevalyvuose holivudiniuose filmuose.
Kur tai matyta, kad to paties Ch.Bukowski sukurtas personažas Henris Činaskis per visą filmą „Baro musė“ nė nesiruošia išsiblaivyti – kas antrame kadre mojuoja tai buteliu, tai taure.
Rūpesčių kels ir Džeimsas Bondas, kiekvieną savo žygdarbį aplaistantis martiniu, ir Nicolo Cage’o personažas iš filmo „Paliekant Las Vegasą“, vodką trimituojantis tiesiai iš butelio, ir juostos „Pagirios Las Vegase“ herojai, trankiai švenčiantys bernvakarį.
O kokią netektį patirs lietuviškos televizijos, jeigu negalės prieš Naujuosius metus vėl parodyti rusų filmo „Likimo ironija, arba Po pirties“?
Tačiau nėra padėties be išeities. Kai kuriose musulmoniškose šalyse filmų scenos, kuriose herojai geria ir kitaip niekšiškai ištvirkauja, pridengiamos tokiomis dėmėmis, išplaunančiomis vaizdą: kažkas barška, bet niekaip nepasakysi, ar taurės ar moterys.
Mes pažengę kiek toliau ir galime pasitelkti kompiuterines technologijas.
Todėl nenustebkite, jeigu jūsų televizoriuje kurį vakarą N.Cage’as Las Vegase užsivers raugintų agurkų stiklainį, o Henris Činaskis bus blaivus kaip pėdas nuo „Maxima Favorit“.
Minėtas girtuoklėlis V.Jerofejevas kolekcionavo sugebėjimus, kurie žmones išskiria iš kitos faunos. Į žmonių sugebėjimų sąrašą jis įtraukė mokėjimą juoktis, gerti stipriuosius gėrimus, elgtis nepaaiškinamai, veikti savo nenaudai ir kelti prieš save ranką.
Kokia mūsų ateitis pagal „valstiečius“?
Kadangi juoktis lietuviams visada buvo sunku, tad ateityje elgsimės nepaaiškinamai, veiksime savo nenaudai ir kelsime prieš save ranką be jokio lašo alkoholio ir be šypsnio veide. Jie tai daro jau dabar. Į sveikatą!
Reklamą filtruos, o svaigalų pirkėjus filmuos
Seimo Sveikatos komitetas šią savaitę apsvarstė daugelį jau registruotų pasiūlymų dėl alkoholio ribojimo. Daugumai jų buvo pritarta.
Paslaptis. Jei parlamentarai pritars, įsigijus alaus ar konjako teks paslėpti butelį dar neišėjus iš parduotuvės. Mat fiziniams asmenims bus draudžiama viešai laikyti alkoholinius gėrimus, jei matoma jų pakuotė. Negalima bus pardavinėti ir saldumynų ar žaislų, kurių forma primintų butelį.
Amžius. Seimui bus teikiama pataisa, pagal kurią 20 metų (dabar – 18 m.) nesulaukę piliečiai svaigalų negalės nei pirkti, nei turėti. Dar neaišku, ar jiems bus leista paimti butelį į ranką darbe – jei ne, tuomet pirmakursiai ir antrakursiai neturės jokių galimybių padirbėti padavėjais ar barmenais.
Vieta. Padavėjų laikinosiose pajūrio, pamario ar miestų lauko kavinėse tikriausiai išvis neprireiks: tokiose vietose išvis ketinama uždrausti prekybą alkoholiu, todėl jos išvis bus pasmerktos išnykti. Be to, kilus neaiškumų dėl tokių maitinimo įstaigų statuso labai gali būti, kad priimant pataisas bus uždrausta prekyba alkoholiu visose lauko kavinėse. Taip pat siūloma uždrausti bet kokius alkoholinius gėrimus salėse bet kokių sporto varžybų metu.
Laikas. Pritarta ir siūlymui, kad pirmadieniais–šeštadieniais parduotuvėse alkoholio bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val. (dabar – nuo 8 iki 22 val.), o sekmadieniais – tik iki 15 val. Maitinimo įstaigose po šio termino būtų galima prekiauti tik pilstomais svaigalais. Deja, nebuvo pritarta liberalo Simono Gentvilo siūlymui išvis uždrausti Lietuvoje prekybą alkoholiu antradieniais ir ketvirtadieniais.
Renginiai. Parlamentarams bus siūloma uždrausti prekybą visais svaigalais nemokamuose renginiuose, o mokamuose leisti tik iki 7,5 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus.
Reklama. Įsigaliojus siūlomoms nuostatoms bet kokia svaigalų reklama Lietuvoje bus uždrausta. Išimtis – gėrimų ženklinimas pačiose prekybos vietose, kad būtų galima bent išvysti, kas perkama. Bet įdomiausia, kad siūloma drausti reklamą ir internete – tokiu atveju bus būtina filtruoti net ir socialinių tinklų turinį. „Valstiečių“ partija išplatino pranešimą, kad „Google“ ar „Facebook“ galės tai padaryti, nes bus draudžiama tik Lietuvai, o ne visam pasauliu skirta reklama. Tačiau kaip tai bus įmanoma techniškai, specialistai iki šiol nesuvokia.
Kontrolė. Pardavėjai turės teisę reikalauti dokumentų iš visų svaigalų pirkėjų, net ir iš senolių, nors dar praėjusį rudenį tokią patyčias primenančią patikrą Seimas uždraudė. Numatyta ir galimybė filmuoti alkoholio pirkėjus ir tuos įrašus saugoti pusę metų.
