1972 metais, gegužės 14 dieną, sekmadienį devyniolikos metų kaunietis R.Kalanta Kauno miesto sode apsipylė benzinu ir padegė save. Po keliolikos valandų vaikinas ligoninėje mirė.
Jo užrašuose liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Šis drastiškas protestas sukėlė kauniečius ant kojų. Įsižiebė viltis, kad nepriklausomybė pasiekiama.
Rašytoja, poemų, esė bei teisinių tekstų autorė M.Kancewick, anksčiau šeimos meiliai vadinta Maryte Kancevičiūte, sako, jog buvo sukrėsta R.Kalantos pasiaukojimo.
Atvykusi į Lietuvą, ji tyrinėjo, ką žmonės prisimena ir galvoja apie R.Kalantą. Taip pat pabandė simboliškai pakartoti disidento poelgį – patirti skausmo dėl kilnaus tikslo.
Moteris teigia, kad domėtis R.Kalanta būtent dabar ją paskatino Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Ji įžvelgia panašumų tarp sovietų vadžios veiksmų ir naujojo Amerikos vadovo politikos.
- Kaip sužinojote apie Romą Kalantą ir jo poelgį? - portalas lrytas.lt paklausė M.Kancewick.
- Visi keturi mano seneliai paliko Lietuvą tarp 1900 ir 1912 metų. Abu seneliai siekė pabėgti nuo šaukimo į rusų armiją. Močiutės svajojo laisvai gyventi pagal lietuviškas tradicijas lietuviškose JAV bendruomenėse.
Aš užaugau Čikagoje. 1972 metų gegužę man buvo 17 metų. Kai tėvas man pasakė, ką padarė jaunas, apytikriai mano metų vaikinas iš Kauno, Lietuvos, aš apžiūrinėjau rauktinukus ant savo mokyklinių šokių suknelės kaklo.
Mane giliai sukrėtė jo poelgis. Pamenu, kaip mąsčiau, kad jei mano seneliai būtų likę Lietuvoje, Romas galėjo būti mano mokyklinių šokių vakaro partneris.
Pamenu, mąsčiau apie jį, jo gyvenimą Lietuvoje, jo poelgio didumą, apie tai, prieš ką aš būčiau protestavusi, jei būčiau gimusi Kaune, o ne Čikagoje.
- Kas būtent dabar skatina jus domėtis Romu Kalanta?
- Tyrinėti Romo gyvenimą mane paskatino JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas.
Niekada anksčiau savo gyvenime nejaučiau tos baimės, kurią jaučiu dabar – galios ir priespaudos, „alternatyvių faktų“ ir žiniasklaidos cenzūros, ekstremalaus nacionalizmo ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių marginalizavimo baimės.
Manau, tie patys veiksniai pastūmėjo Kalantą į savęs paaukojimą.
- Ką konkrečiai siekiate sužinoti apie R.Kalantą?
- Pirmiausia aš esu poetė. Tai, ką ketinu rašyti, bus asmeniška. Bandysiu atkurti Romo dieną, kai jis susidegino.
Tai buvo sekmadienis. Jo šeima manė, kad jis yra pirtyje, kur lankydavosi kiekvieną sekmadienį. Man įdomu, kaip tais laikais atrodė pirtis.
Aš pabandžiau pėsčiomis nueiti nuo jo namų iki Miesto sodo. Mano telefonas parodė, kad tas atstumas yra kiek ilgesnis nei 2 mylios (3,2 km). Man rūpi, Romas ėjo ar važiavo autobusu?
Į kokią ligoninę jis buvo nuvežtas? Kas atsitiko su jo asmeniniais užrašais?
Turiu daugiau klausimų nei atsakymų. Visgi būdama Lietuvoje labiau priartėjau prie jo dvasios.
- Kas paliko giliausią įspūdį?
- Pakalbinau vyresnį Romo brolį. Jis papasakojo, kad Romas šeimos namų virtuvėje, prie viryklės pabandė, koks tai jausmas, kai degi. Šeima tuomet nenutuokė, ką jis ketina daryti.
Būdama Lietuvoje ant kulkšnies pasidariau nedidelę tatuiruotę, man primenančią apie Lietuvą. Tai – medis su veidrodiniu atspindžiu – šaknimis. Tatuiruotės padarymas suteikė man šiek tiek skausmo.
Nors tai nesulyginami dalykai, aš kaip ir Romas, patyriau šiek tiek skausmo dėl idealistinio tikslo.
Atradau, kad daug mano kartos žmonių gerai prisimena tą dieną prieš 45-erius metus, kai R.Kalantos susideginimas paskatino didžiulius protestus. Jie labai tiksliai įsiminė viską, kas dėjosi tą dieną.
Taip pat atradau, kad daug jaunų žmonių Lietuvoje šiandien yra pamiršę, ką reiškia Romo Kalantos poelgis, arba vertina jį neigiamai.
- Koks bus šių poetinių tyrinėjimų rezultatas?
- Lietuvoje praleidau šešias savaites ir netrukus grįžtu į Aliaską, kur pradėsiu dėlioti surinktą medžiagą.
Viliuosi bent jau pradėti nedidelę, faktais ir vaizduote paremtą knygą. Ji pirmiausia būtų skirta Amerikos žmonėms, bet ir lietuviams turėtų patikti.
Anglų kalba nieko nėra parašyta apie Kalantą, o ir lietuviškai pastaruoju metu mažai rašoma.
Eidama Kalantos keliais prisiminiau, ką reiškia būti jaunu žmogumi, kai visas gyvenimas dar prieš akis, ir kokie svarbūs yra jauni žmonės siekiant kokio nors pokyčio.
Vėliau būtų galima mąstyti apie neilgą filmą, kuris būtų sukurtas pagal knygą.
Viliuosi, kad šie Kalantos poelgio ir motyvacijos tyrinėjimai padės žmonėms labiau įsigilinti, kodėl jis pasirinko tokį protestą.
***
Kviečiame susisiekti su autore tuos, kurie gali pasidalinti prisiminimais apie R.Kalantą. Rašykite mums el.paštu slanauskiene@lrytas.lt.
