Vietoj reikalautų priteisti 2033 eurų su palūkanomis Palangoje veikusi užsieniečio įkurta bendrovė „Heuverlingo chemijos grupė LT“ darbuotojai pati buvo priversta sumokėti beveik 3 tūkst. eurų.
Taip baigėsi beveik dvejus metus trukęs palangiškės Aurelijos Pilipčiuk bylinėjimasis su buvusiu darbdaviu.
Deklaravo perpus mažesnę algą
Ši moteris ryžosi apie apgavystes papasakoti „Lietuvos rytui“ – taip buvo atskleista įžūli mokesčių slėpimo schema.
Įdarbinimo užsienio šalyse tarpininkavimu užsiėmęs olandas darbuotojams mokėjo sutartą atlyginimą, koks buvo užfiksuotas ir darbo sutartyje.
Tačiau vėliau P.Gelderblomas pakeisdavo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma daug kuklesnė darbuotojo alga, deklaruodavo ją „Sodrai“ ir nuo jos mokėdavo mažesnius mokesčius.
Užpernai sausio 20 dieną personalo atrankų vadove olando įmonėje įdarbinta A.Pilipčiuk su darbdaviu sutarė, kad atskaičiavus mokesčius jai bus mokamas 650 eurų, o nuo kovo – 750 eurų atlyginimas.
Bet po kelių mėnesių atsitiktinai paaiškėjo, kad vietoj 750 eurų moteriai oficialiai nurodomas 472 eurų ir 10 centų darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių.
Per pusę mažesni atlyginimai buvo deklaruojami ir kitiems biuro darbuotojams.
Pasipiktinę tokiomis apgavystėmis keli žmonės parašė prašymus atleisti juos iš darbo.
Tuomet P.Gelderblomas pareikalavo grąžinti per darbo laikotarpį jiems esą permokėtą atlyginimo dalį.
Remdamasis tuo bendrovės vadovas A.Pilipčiuk atsisakė sumokėti paskutinio darbo mėnesio algą ir kompensaciją už jai priklausančias atostogas.
Olandas reikalavo paneigimo
Palangiškei atsisakius grąžinti dalį gauto atlyginimo, „Heuverlingo chemijos grupė LT“ moterį padavė į teismą ir net buvo pasiekusi, kad būtų areštuotas jos turtas.
Iš pradžių bendrovė teigė, kad kiekvieną mėnesį didesnės sumos darbuotojai buvo pervedamos įsivėlus buhalterinei klaidai. Vėliau buvo pradėta aiškinti, kad tai buvę avansiniai mokėjimai A.Pilipčiuk prašymu.
Kai „Lietuvos rytas“ paviešino užsieniečio naudojamą mokesčių slėpimo schemą, tai sukėlė didžiulį P.Gelderblomo nepasitenkinimą.
Dienraščiui informaciją suteikusią A.Pilipčiuk verslininkas kaltino melu ir reikalavo, kad esą jį šmeižiančios žinios kuo skubiau būtų paneigtos.
Tačiau apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad „Lietuvos rytui“ papasakojusi apie olando aferas palangiškė nemelavo.
Priteistą sumą sumokėjo iškart
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad realus A.Pilipčiuk darbdavio mokėtas atlyginimas atskaičiavus mokesčius nuo 2015 m. sausio 20 dienos iki kovo buvo 650 eurų, o nuo kovo iki atleidimo iš darbo – 750 eurų.
Nustatęs, kad palangiškei darbo užmokestis nebuvo permokėtas, teismas moteriai priteisė 693 eurus už paskutinį darbo mėnesį jai nesumokėtą atlyginimą ir 292 eurus už nepanaudotas atostogas.
Dėl to, kad iki teismo nutarties dienos su ja darbdavys iki galo nebuvo atsiskaitęs, teismas A.Pilipčiuk priteisė 2 tūkst. eurų kompensaciją.
Bet teismas patenkino ne visus palangiškės prašymus, konstatavęs, kad moteris bendrovėje dirbo trumpą laiką, o atleista iš bendrovės „Heuverlingo chemijos grupė LT“ dirbo kitose įmonėse ir gavo pajamų.
Olando įmonė tokiai teismo nutarčiai neprieštaravo ir, norėdama išvengti priteisto 35,71 euro mokėjimo už kiekvieną dieną iki visiško nutarties įvykdymo, visą sumą į A.Pilipčiuk banko sąskaitą pervedė nutarties paskelbimo dienos vakare.
Užsieniečio dar laukia kitos bylos
Nyderlandų pilietis P.Gelderblomas turi ir daugiau bėdų.
Šių metų sausį FNTT pradėtame ikiteisminiame tyrime P.Gelderblomui buvo pareikšti įtarimai apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Mokesčių inspekcijos atlikto pirminio patikrinimo duomenimis, per pastaruosius dvejus metus keliasdešimčiai darbuotojų buvo išmokėta apie 160 tūkst. eurų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei.
Be to, nustatyta, kad P.Gelderblomas asmeniniais tikslais naudojo bendrovės lėšas: pirko batus, skalbyklę, maisto produktus ir net apmokėjo vaikų darželio paslaugas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, DNB banko prašymu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo iš banko gaunant trumpalaikį verslo kreditavimą, vadinamąjį faktoringą.
