Būtina įvertinti, ar tai nėra sąmoningas duomenų iškraipymas, kuris situaciją šalyje parodo ženkliai blogesnę nei ji yra iš tiesų.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017 m. išvadose matoma, kad Lietuvoje, lyginant su paskutinėms PSO išvadomis 2010 m., alkoholio, tenkančio vienam žmogui sulaukusiam 15 metų, suvartojimas padidėjo nuo 13.42 (duomenys už 2009 m.) iki 18.2 (duomenys už 2016 m.) litrų.
Alkoholio suvartojimas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. padidėjo net 36 procentais, kai praktiškai visose ES šalyse, įskaitant ir kaimynines šalis, alkoholio vartojimas ženkliai sumažėjo ar duomenys išliko nepakitę. PSO savo išvadas rengia remdamasi pačių šalių pateiktais duomenimis.
Specialistai jau pastebėjo didelius neatitikimus tarp šių duomenų, pavyzdžiui: Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia duomenis, kurie paremti alkoholio importo ir prekybos statistika, sumokėtų akcizo mokesčio dydžiais – šie faktiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų visų rūšių alkoholinių gėrimų (alus, vynas, stiprieji gėrimai) suvartojimas sumažėjo 30 proc. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2016 m. nei vienoje alkoholio produktų grupėje pardavimai neišaugo, o atvirkščiai – mažėjo.
Net alkoholio gamybos apimtys Lietuvoje per dešimtmetį praktiškai nepakito, tuo tarpu eksportas į kitas šalis išaugo kelis kartus, kas reiškia, kad alkoholį, pagamintą Lietuvoje, vartojo ne Lietuvos gyventojai.
LLS (liberalai) neneigia alkoholio vartojimo daromos žalos ir būtinybės skatinti atsakingo vartojimo įgūdžius bei reguliuoti prekybos ar reklamos sąlygas, kurios mažintų alkoholio suvartojimą šalyje. Tačiau dabar viešumoje tarptautiniu mastu naudojami duomenys diskredituoja Lietuvą ir jos gyventojus, parodydami mus kaip prasigėrusią tautą.
Pasaulio spaudoje šiuo metu gausu pranešimų apie Lietuvą ir alkoholio daromą žalą, kurie, neabejotinai, turės įtakos užsienio investicijų pritraukimui ir turizmo skatinimui. Netiksli statistika ir jos interpretacija daro žalą Lietuvos įvaizdžiui tarptautiniu mastu. Dar daugiau, manome, kad tai prisideda prie emigracijos skatinimo: faktas, kad alkoholio suvartojimas išaugo net 36 proc., gali sudaryti įspūdį, kad socialinė aplinka ir gyvenimo kokybė Lietuvoje drastiškai blogėja. Tai rodo prastus šalį valdžiusių politinių partijų ir valstybės vadovų organizacinius gebėjimus.
Seimo komisija turėtų nustatyti, kokios institucijos ar asmenys yra atsakingi už metodikų parengimą bei tokių duomenų pateikimą, įvertinant, ar tai nebuvo daroma siekiant politinių tikslų ar bandant pakenkti šalies įvaizdžiui bei prestižui. PSO ataskaita dar nėra paskelbta ir yra laiko pateikti teisingus bei objektyvius duomenis.
