Lietuviai geria kibirais? Klaikią statistiką lydi įdomūs sutapimai

16 litrų – tiek  skysčio telpa didesniame nei vidutinis kibire, o juk, pasak negailestingos statistikos, tiek kiekvienam lietuviui tenka stipraus alkoholio per metus. Būtina pažymėti, kad apie 518 tūkst. iš 2,86 mln. Lietuvos gyventojų sudaro vaikai iki 17 metų, kuriems alkoholį vartoti draudžiama, taip pat norėtųsi tikėti, kad tarp likusios gyventojų dalies yra tokių, kurie nepuola svaigalų vartoti tokiais įspūdingais kiekiais. 

 PSO duomenimis, lietuvis per metus išgeria 16 litrų alkoholio.<br>nuotr. M. Patašiaus
 PSO duomenimis, lietuvis per metus išgeria 16 litrų alkoholio.<br>nuotr. M. Patašiaus
Lietuviai – daugiausia alkoholio vartojanti tauta?<br>nuotr. V. Balkūno
Lietuviai – daugiausia alkoholio vartojanti tauta?<br>nuotr. V. Balkūno
Lietuviai – daugiausia alkoholio vartojanti tauta.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai – daugiausia alkoholio vartojanti tauta.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2017-05-22 18:01, atnaujinta 2017-05-22 20:51

Apie tai, kad pasaulyje jau pelnėme daugiausia alkoholio išgeriančios šalies titulą, lietuviai sužinojo neseniai – Seime apsilankius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertui. Gal tai tik sutapimas, bet šis vizitas įvyko kaip tik tą dieną, kai prie Seimo buvo rengiamas protesto koncertas prieš siūlomus alkoholio draudimus.

Esame pasaulio rekordininkai

Lietuviai  – daugiausia alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje. Tokia žinia Lietuvą pasiekė ne iš kokio nors abejotinos reputacijos tyrimų instituto, o iš pačios Pasaulio sveikatos organizacijos.

Seime lankęsis PSO Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius Gaudenas Galea  kovą su alkoholizmu paskelbusius  politikus įkvėpė dar aršiau stoti į lemiamą mūšį, mat pateikė skaičiavimus, kad Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai išgėrė 16 litrų alkoholio. 

Anot G. Galeos, Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kuriose užfiksuojama daugiausia kepenų cirozės atvejų, ir į ketvertuką šalių, kuriose daugiausia su alkoholio vartojimu susijusių vėžio atvejų. Kol kitose šalyse alkoholio vartojimo rodikliai krinta, Lietuvoje, anot statistikos, jie laikosi stabiliai ar net auga. PSO specialistas atkreipė dėmesį į tai, mūsų šalyje ypač didelis 30–69 metų vyrų mirtingumas.

Įdomi detalė tai, kad PSO savo oficialioje interneto svetainėje kol kas nepateikė oficialių 2016 metų suvartojamo alkoholio kiekio duomenų, tad ir patikrinti G.Galeos pateiktos informacijos kol kas negalima.

Klausimų kelia skaičiavimo metodika

PSO statistika ir skaičiavimo metodika yra rimtai suabejojęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jis atkreipė dėmesį, kad lyginant skirtingų šalių alkoholio vartojimo statistiką būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip iš tiesų kiekviena šalis apskaičiuoja savo gyventojų išgeriamą svaigalų kiekį.

„Seniai žinomas faktas, kad tarptautinėje statistikoje, o ypač palyginimuose, pasitaiko netikslumų. Aš neneigiu, kad Lietuviai daug išgeria, bet šiek tiek abejoju tokios statistikos ištraukimu iš konteksto, kai prie Seimo vyksta protesto akcija“, – kalbėjo jis.

Anot pašnekovo, kiekvienos šalies statistikos departamentas tai, kiek išgeriama kiekvienoje šalyje, skaičiuoja skirtingai. „Yra bent penkios metodologijos, tad jau vien statistikos departamentų skaičiai tarpusavyje gali skirtis dėl skirtingų skaičiavimo būdų. PSO skaičiuoja ne tik legaliai įsigytus gėrimus, bet ir tai, kaip jie mano, kiek buvo įsigyta nelegalaus alkoholio. Dar kyla klausimas, ar vadinamąjį šešėlį apskaičiuoja pagal tą pačią metodologiją? Jei tai apklausa, tai kiek žmonių buvo apklausta?“ – svarstė pašnekovas.

PSO įvairius vertinimus atlieka, anot Ž.Šilėno, kas penkerius metus: „Tai reiškia, kad duomenys būna ne tiek suskaičiuoti, kiek apskaičiuoti pagal įvairias formules, tad kyla klausimas, kiek ten yra neatitikimų. Pats žvilgtelėjęs į PSO puslapį radau labai įdomų dalyką: PSO duomenimis, 2015 metais lietuviai išgerdavo 16,2 litrų asmeniui, 2016 m. šis skaičius jau siekė 18,2. Lietuvoje lankęsis PSO ekspertas sakė, kad 2016-tais metais lietuvis išgėrė 16 litrų, na tarkime, kad tai neatitikimas, bet įdomu tai, kad PSO prognozuoja, kad 2020 vidutiniškai lietuvis išgers 17 litrų.“

Pašnekovas užsiminė, kad tokie sutapimai primena gerai apgalvotus politinės strategijos žaidimus. „Nesiginčiju, kad lietuviai geria daug, bet jei atvyksti į šalį apšaukti jos didžiausia alkoholike pasaulyje ir dalyvauji vietiniuose politiniuose žaidimuose, tai pateikite tokią informaciją, kuri nekeltų niekam abejonių. Oficialią, nes ši dar neoficiali. Pasaulinės organizacijos atstovai naudojami politiniams žaidimams.“

PSO specialistas atvyko prieš pat protesto koncertą?

Savo kritišką nuomonę apie alkoholio vartojimą ribosiančias naujas priemones išreiškė ne tik festivalių organizatoriai, bet ir būrys atlikėjų, kurie susirinko prie Seimo surengtame koncerte „Laisvę rokenrolui“. 

Renginio organizatoriai ypač piktinosi, kad draudimų keliu pasukusi valdžia su niekuo nesitaria ir negirdi savo piliečių. Pasigirdo svarstymų, kad G.Galea vizitas Seime būtent koncerto dieną nėra joks atsitiktinumas, o gerai apgalvota strategija, kaip sustiprinti poziciją dėl būsimų itin griežtų alkoholio draudimų. Tiesa, ekspertą kvietusi partija jo apsilankymo su minėto koncerto prie Seimo data nesieja.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sužinojusi, kad į Baltijos šalių sveikatos reikalų ministrų susitikimą Vilniuje atvyksta vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) departamento vadovų, nusprendė svečią pakviesti ir į susitikimą su frakcijos nariais, kuris ir įvyko šių metų gegužės 16 d. Svečias maloniai sutiko.

Neturime informacijos, kada Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo derinti Baltijos šalių sveikatos reikalų ministrų susitikimą ir PSO atstovo atvykimo į šį susitikimą klausimą, tačiau tokių pareigūnų vizitai, kaip rodo praktika, derinami iš anksto“, – PSO eksperto vizito Lietuvoje aplinkybes komentavo LVŽS frakcijos atstovė spaudai V.Vervečkaitė.

Anot jos, PSO yra Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys,  globaliai pripažintas sveikatinimo duomenų ir praktikos apibendrinimo centras, o LVŽS savo programoje yra numačiusi  alkoholio vartojimo mažinimo kryptį, todėl bendravimas su tokio lygio ekspertais yra būtinas priiminėjant politinius sprendimus.

Nauja statistika – dar šį mėnesį

Lietuvos statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja Laima Brakauskienė patikino, kad departamentas pastarąjį kartą duomenis apie alkoholio vartojimą PSO siuntė praėjusių metų rugsėjo mėnesį, tačiau tai buvo 2011-2015 metų skaičiai. „Kol kas šie duomenys nėra įkelti į  duomenų bazę, veikiausiai užtrunka surinkti duomenis iš viso pasaulio šalių. Kitais metais jau pati PSO atliks skaičiavimus pagal įvairius modelius“, – teigė ji.

L.Brakauskienės teigimu, atlikdami skaičiavimus PSO specialistai remiasi net tokiais veiksniais kaip vyriausybės politika, sveikatos rodikliai, vertina šalies socialinio išsivystymo lygį, darbo užmokestį.

„Mes PSO metodikų komentuoti negalime, kas penkerius metus gauname platų klausimyną, vėliau duomenis siunčiame atgal“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad jau šį mėnesį Statistikos departamentas skelbs naujausius alkoholio vartojimo duomenis. Tiesa, šioje statistikoje atsispindės tik legalaus alkoholio vartojimo tendencijos, o PSO ekspertai į bendrą suvartojamą sumą įskaičiuoja ir šešėlį.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.