Teismas pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.
„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, - rašoma Strasbūro teismo sprendime.
Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis.
Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba iš dalies atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės. Strasbūro teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė šešių nuteistųjų teises, garantuojamas Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Šuo metu Lietuvoje yra 120 iki gyvos galvos nuteistų kalinių, dauguma iš jų kali Lukiškėse, BNS sakė Kalėjimų departamento atstovas spaudai.
