Po gaisro daugiabutyje – pribloškiantis draudikų reikalavimas

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ laiške nurodoma, kad po 2015 metais dėl elektros instaliacijos gedimo kilusio gaisro ji savo klientui atlygino 122 729,23 euro žalą. Bendrovė nurodo, kad Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 

Laiške cituojamas ir to paties kodekso 6.266 straipsnis, kuris numato, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. 

Gyventojams taip pat atsiųstoje pretenzijoje aiškinama, kad žalą jie turi atlyginti visi proporcingai, nes yra butų minėtame daugiabutyje savininkai, o jei to padaryti nesutinka, draudimo bendrovė kiekvienam butui apskaičiuotą sumą išieškos per teismą.

Gavusi tokį laišką daugiabučio gyventoja Lina Rutkauskienė, švelniai tariant, nustebo, mat ji šiame name apsigyveno tik šiemet ir apie jokį gaisrą nežino ir nesupranta, kodėl turėtų atlyginti kokią nors žalą.

„Atsikrausčiau tik šiemet, apie gaisrą sužinojau iš kaimynų. Spėju, kad dvejus metus draudimo bendrovė bylinėjosi ir nustatinėjo žalą, o dabar nusprendė iš kaimynų susirinkti pinigus. Tai normalu?“ – svarstė moteris ir pridūrė, kad draudimo bendrovė savaip interpretuoja Civilinį kodeksą, mat „Gjensidige“ minimame straipsnyje kalbama apie savininką ar valdytoją, kuris būtų įregistruotas viešajame registre.

„Mūsų bendrija yra registruota, tad ji turėjo dalyvauti žalos nustatymo procedūrose. Juk mūsų elektros tinklų priežiūrą vykdo atsakingos įmonės, tai su jomis kartu ir turėjo būti nustatyta, kieno tai buvo klaida. Reikiamos procedūros nebuvo atliktos, o dabar gyventojams siuntinėjami laiškai, kad jie pervestų pinigus be jokių įrodymų ar dokumentų“, – kalbėjo pašnekovė.

Daugiabučio bendrijos pirmininkas Paulius Jovaišas teigė, kad situacija jam žinoma, tačiau draudimo bendrovės reikalavimas atrodo absurdiškas. „Tai net ne sąskaita, o pretenzija iš draudimo bendrovės, kurią gavo visi gyventojai. Prieš porą metų privačiose patalpose buvo kilęs gaisras, draudimo bendrovė atlygino žalą ir dabar bando sumažinti patirtus nuostolius, tad išsiuntė siūlymus susimokėti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad viskas buvo padaryta gana neprofesionaliai, nes laiškai pasiekė ir tuos asmenis, kurie net butų tuo metu dar neturėjo šiame daugiabutyje.

Anot jo, gyventojams , kurie neturėjo nuosavybės, patarta šias aplinkybes paaiškinti draudimo bendrovei, o tuometiniams butų savininkams atsakyti, kad mokėti atsisako.

Pašnekovo teigimu, gyventojus  draudimo bendrovė galėtų priversti mokėti tik per  teismą, tačiau net ir tuomet turėtų įrodyti, kad tai buvo jų kaltė.

„Yra viena aplinkybė, kodėl draudimo bendrovė taip atkakliai bando išieškoti pinigus iš gyventojų, – sudegusios patalpos priklausė bankrutuojančiai bendrovei, tai, matyt, kilo sunkumų išieškant pinigus iš kaltininkų“, – kalbėjo P.Jovaišas.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė teigė, kad patalpos priklausė juridiniam asmeniui, be to, gaisras siautė ir bendrose patalpose.

„Gyventojai atsakingi ne tik už savo butus, bet ir už bendrąsias patalpas, tad dalį sumos mes galime susigrąžinti iš savininkų. Dabar bendraujame su gyventojais ir kalbamės apie šią situaciją. Žala padaryta patalpose, kurios priklausė mūsų klientui, išmokėjus draudimo išmoką, mes galime išieškoti iš atsakingų už tas patalpas asmenų, šiuo atveju tai ir butų savininkai“, – teigė ji.

J. Aukštuolytė-Minderienė teigė, kad laiškai išsiųsti visiems butų savininkams ir jų prašoma susisiekti su draudimo bendrove ir kartu aptarti aplinkybes. „Tai nėra koks nors grasinimas, mes bandome užmegzti kontaktus su namo gyventojais, nes turime tik jų adresus. Keli gyventojai per savo draudimo bendroves jau atlygino nuostolius.

Jau pasirodžius naujienų portalo lrytas.lt publikacijai, draudimo bendrovė atnaujino informaciją apie situaciją.

„Kreipdamiesi į butų savininkus, mes nebuvome iš bendrijos gavę informacijos apie tai, ar ji buvo sudariusi sutartį su namą administruojančia įmone. Iš draudiko, kuris yra apdraudęs vieno iš butų savininkų civilinę atsakomybę, sužinojome, kad gaisro metu namas galėjo turėti administratorių. Šiandien administratorius su mumis susisiekė ir pateikė informaciją, kad gaisras prasidėjo ne bendrose, bet mūsų klientui priklausančiose patalpose. 

Šiandien visi oficialūs dokumentai bus pateikti. Todėl atsiprašome butų gyventojų už jiems pateiktas pretenzijas ir nemalonią patirtį, aiškinantis situaciją. Jokių pretenzijų gyventojams neturime. Apie tai juos informuosime ir atsiprašysime dar ir asmeniškai“, – teigė J. Aukštuolytė-Minderienė.