Į skandalą dėl nuslėptos giminystės su vienoje farmacijos kompanijoje dirbančiu pusbroliu įklimpusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, atsakinga už farmacijos politikos formavimą, grimzta dar giliau.
Paaiškėjo, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) teritoriniams padaliniams yra raštu nurodžiusi nekreipti dėmesio į pažeidimus dėl neteisėtai išrašomų kompensuojamųjų vaistų, kuriais prekiauja bendrovė „Johnson & Johnson“.
Šioje bendrovėje reguliacinių reikalų vadovu Baltijos šalims dirba K.Garuolienės pusbrolis Antanas Tumėnas. Kitas jos pusbrolis yra vedęs šios bendrovės generalinio direktoriaus Arno Vozbuto seserį. Šių giminystės ryšių K.Garuolienė nedeklaravo nei vadovaudama Vaistų kompensavimo skyriui, nei tapusi viceministre.
Kreipsis į teisėsaugą
Kilus skandalui viceministrė tikino su giminaičiu beveik nebendraujanti ir neigė turėjusi įtakos priimant jo atstovaujamai bendrovei palankius sprendimus.
Tačiau, „Lietuvos ryto“ žiniomis, skandalingąjį VLK raštą rengė būtent K.Garuolienė.
Negana to, prieš trejus metus ji buvo įtraukta į ministerijos sudarytą darbo grupę, turėjusią nuspręsti, ką daryti su brangiais „Johnson & Johnson“ kompensuojamaisiais vaistais, – leisti juos išrašinėti ar ne.
Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo žiniomis, sprendimas iki šiol nėra priimtas ir toliau valstybei daroma žala. Todėl politikas žada kreiptis į teisėsaugą, kad būtų įvertintos naujai paaiškėjusios skandalingos aplinkybės.
Žala siekia milijonus
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukto injekcinio tirpalo „Rispolept Consta“ bazinė kaina nuo tokią pat veikliąją medžiagą turinčių tablečių kainos skiriasi dešimtis kartų.
Prieš trejus metus atliekant tikrinimus paaiškėjo, kad gydytojai šį brangų kompensuojamąjį vaistą ligoniams išrašinėdavo vietoj daug pigesnių vaistų tablečių forma.
Vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistai tada nustatė, kad nuo 2013 metų liepos iki gruodžio neteisėtai buvo išrašyta per 400 receptų.
Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) dėl to galėjo būti padaryta beveik 130 tūkst. eurų žala, VLK tada nurodė į rastus neatitikimus nekreipti dėmesio.
„Jeigu tikrinimai baigti ir nustatyti neatitikimai, prašome jų nevertinti kaip žalos fondo biudžetui“, – nurodoma buvusio VLK direktoriaus Algio Sasnausko vardu pasirašytame rašte, tarp kurio rengėjų nurodoma ir K.Garuolienė.
Šis nurodymas teritorinėms ligonių kasoms vis dar galioja, nes prieš trejus metus ministerijos sudaryta specialistų, tarp kurių buvo ir K.Garuolienė, komisija taip ir neišsprendė problemų, kilusių dėl „Johnson & Johnson“ vaisto išrašymo teisėtumo.
Dėl to pacientams gydymo įstaigos toliau išrašo brangius vaistus.
Neoficialiomis žiniomis, per trejus metus vien Vilniaus teritorinė ligonių kasa už neteisėtai išrašomus medikamentus „Rispolept Consta“ jau sumokėjo beveik 1 mln. eurų.
Ligoniai būtų likę be vaisto
Kaip K.Garuolienė vertina šią situaciją – ar neįžvelgia interesų konflikto?
Kodėl buvusi skyriaus vedėja tada nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su jos giminaičio atstovaujama bendrove, ir kodėl tvirtino, kad „Johnson & Johnson“ nebuvo daroma jokių išimčių?
Į viceministrei „Lietuvos ryto“ skirtus klausimus vakar aptakiai atsakė ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė: „Visi sprendimai buvo, yra ir bus priimami vadovaujantis teisės aktais. Gyvename teisinėje valstybėje ir visi turime jų vienodai laikytis. Minimas atvejis – ne išimtis.“
Anot valdininkės, minėtas VLK raštas buvo parengtas įgyvendinant ministerijos sudarytos ekspertų komisijos sprendimą dėl „Johnson & Johnson“ vaisto: „Jei tuo metu jis būtų buvęs uždraustas, mūsų šalies pacientai (sergantys šizofrenija) būtų likę be jokio gydymo.
Tad minėta komisija priėmė tokį sprendimą, kuris turėjo būti vykdomas.
Todėl negali būti net kalbos apie kompanijos protegavimą, nes sprendimai tokiais atvejais priimami kur kas aukštesniu lygiu nei skyriaus vedėjo.“
Ministras gynė pavaldinę
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau „Lietuvos rytui“ yra tvirtinęs, kad neturi informacijos apie kokias nors „Johnson & Johnson“ darytas išimtis.
Negana to, jis prieš keletą savaičių pareiškė visiškai pasitikintis K.Garuoliene.
Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ministrui rekomendavo pakeisti K.Garuolienės kuruojamą sritį, A.Veryga pareiškė neketinantis to daryti.
Pajamos išaugo trigubai
Ir A.Veryga, ir K.Garuolienė anksčiau taip pat aiškino, kad „Johnson & Johnson“ pajamų už kompensuojamuosius vaistus augimas esą niekuo nesiskiria nuo kitų farmacijos kompanijų.
Tačiau tokie tvirtinimai irgi subliūško, kai VLK pateikė informaciją, kad šios bendrovės pajamos už tokius vaistus per penkerius metus išaugo beveik trigubai: nuo 4 mln. eurų 2012 metais iki 11 mln. eurų pernai.
Tuo metu kitų daugiausia pinigų už kompensuojamuosius vaistus susižėrusių kompanijų augimas svyruoja nuo 1 iki 10 procentų.
Ministro tyrimu nepasitiki
Paaiškėjus tokiems faktams parlamentarai A.Matulas ir Agnė Bilotaitė svarstė, kad „Johnson & Johnson“ sėkmė galėjo būti neatsitiktinė, ir pareiškė, jog giminystės ryšius su farmacininku slėpusi K.Garuolienė negali toliau eiti viceministro pareigų.
Politikai taip pat pažėrė įtarimų, kad dirbdama Valstybinėje ligonių kasoje K.Garuolienė galėjo tiesiogiai paveikti sprendimus.
„Nauja informacija tokius įtarimus tik dar labiau padidina. Atrodo, kad K.Garuolienė aktyviai dalyvavo visuose procesuose“, – įsitikinęs A.Matulas.
Šį Seimo narį ypač šokiravo tai, kad, nepaisant jau prieš trejus metus atlikto audito, neteisėtai išrašomas vaistas ir toliau yra kompensuojamas: „Komisija, kuriai priklausė ir K.Garuolienė, turėjo išspręsti šio vaisto skyrimo teisėtumo problemas, bet per trejus metus taip ir nesugebėjo priimti jokių sprendimų.
Negali būti taip, kad milijonai eurų būtų išleidžiami be jokio teisinio pagrįstumo. Tarnybos turėtų tai įvertinti, nes politikai to padaryti negali. Nesu naivus ir netikiu, kad ir ministras A.Veryga gali objektyviai viską ištirti.“
Tikina veikę tik skaidriai
Kilus skandalui dėl galimo „Johnson & Johnson“ protegavimo atlikti tokį tyrimą A.Verygos paprašė ir įmonės vadovas A.Vozbutas.
Verslininkas neigė, kad jo vadovaujamai kompanijai buvo daroma išimčių, ir aiškino, jog apyvarta didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Augimą esą lėmė sukurti inovatyvūs vaistai ir kompetentingi darbuotojai.
A.Vozbutas tikino, kad kompanija visuomet veikia sąžiningai, o atskleisti jos atstovų ryšiai su farmacijos srityje dirbančiais valdininkais esą negali būti pagrindas įtarinėti vykdant neskaidrią veiklą.
Beje, „Johnson & Johnson“ vadovas pripažino, kad, pavyzdžiui, bendrovės padalinio vadovė Virginija Josienė bičiuliaujasi su Valstybinės vaistų kontrolės skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič. Paaiškėjo, kad pastaroji yra laikinai prisiglaudusi farmacininkės namuose, bet tai deklaravo tik kilus skandalui dėl K.Garuolienės.
