Simbolinę „bibliotekėlių“ atidarymo juostelę perkirpo Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas.
„Nors šiandieniniame pasaulyje vis didesnę svarbą įgauna modernios technologijos, džiugu, kad knyga dar nesiruošia kelti baltos vėliavos. Laikas, praleistas su puikia knyga rankose, praplečia pasaulio vaizdą, suteikia naują patyrimą, naujas žinias. Tikiu, kad skaitymas veikia gydančiai ir džiaugiuosi, kad galime padėti pacientams įveikti namų ilgesį, paimti į rankas knygą jiems dabar bus paprasta“, – kalbėjo doc. dr. L. Vitkus.
„Man džiugu, kad prie įvairių policijos pareigūnų vykdomų švietėjiškų, prevencinių veiklų, iniciatyvų prisideda vis daugiau socialinių partnerių, neliekančių abejingais. Ne veltui sakoma, kad kartu galime daugiau. Akcija „Pasidalinkime knyga“ – tęstinis mūsų projektas, kuriuo kartu su įvairiais partneriais skatiname prasmingą užimtumą. Beveik 30 mini bibliotekėlių – būtent tiek kauniečiai ir miesto svečiai šiandien gali rasti Kaune, iš jų pasiimti paskaityti knygą ir ją grąžinti arba palikti kitoje bibliotekėlėje. Gydymo įstaigos, vienos iš tų įstaigų, kuriose galima jas rasti. Išties džiugu, kad nuo šiandien oficialiai Respublikinėje Kauno ligoninėje bus galima rasti net keturias jų“, – mintimis dalijasi Kauno apskrities policijos viršininkas D. Žukauskas.
Mini bibliotekėlės pamažu pildosi knygomis. Jų ne tik atvežė policijos pareigūnai, bet ir buvęs jų kolega. Kiek anksčiau, prieš oficialiai atidarant bibliotekėles, Vilmantas Docius, buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, šiuo metu išėjęs į užtarnautą poilsį, apsilankė ligoninėje nešinas didžiuliu maišu.
„Dovanoju knygas sanatorijoms, ligoninėms – aš jau prisiskaitęs, lai ir žmonės skaito“, – pasakoja V. Docius. Tai maloni staigmena tiek šių įstaigų darbuotojams, tiek ir pacientams.
Apie 600 knygų kolekciją surinkęs V. Docius įsitikinęs, kad knygos skaitymas yra išskirtinis procesas – ypatingas susikaupimas, galintis pakeisti mąstymą. Kuo lengviau pasiekiama knyga, tuo didesnė tikimybė jai nelikti be dėmesio, nes sakoma „užversta knyga ilgainiui ima verkti“.
