Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) įtarimų sukėlė prieš kelerius metus Kuršių nerijoje ES finansinės paramos lėšomis spartuoliškai įgyvendintas beveik 2,8 mln. eurų projektas – Nidoje ir Juodkrantėje prie jūros buvo įrengtos mechanizuotos žuvų krovimo vietos.
Ministras Bronius Markauskas nesupranta, kodėl gavus paramos lėšas vos per kelis mėnesius statybų projektai buvo iš esmės pakoreguoti – mat nuspręsta už tokius pat pinigus prieplaukas Nidoje ir Juodkrantėje pastatyti ne atviroje jūroje, o krante šalia apsauginio kopagūbrio.
Ministrą apniko abejonės
„Tokie supaprastinti projektai turėjo atpigti bent tris kartus, tačiau kainos kažkodėl nepasikeitė – įgyvendintojai įrodinėjo, kad jiems būtini visi pirminėje paraiškoje numatyti pinigai“, – stebėjosi B.Markauskas.
Neringos savivaldybės kontroliuojamiems žvejybos Baltijos jūroje infrastruktūros gerinimo projektams išleistos solidžios sumos, bet naujaisiais įrenginiais, B.Markausko žiniomis, per dvejus metus nepasinaudojo nė vienas Kuršių nerijos žvejys.
Ministras nežino, kaip reikėtų vertinti tokią situaciją: „Akylesniam stebėtojui atrodo, kad toks neracionalus lėšų panaudojimas galbūt yra ir nusikalstama veikla, bet tai turėtų pasakyti kompetentingos teisėsaugos institucijos.“
ŽŪM valdininkai paprašė Generalinės prokuratūros patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus. Prokurorai prašymą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Meras stebisi kaltinimais
„Tai bus jau penktasis patikrinimas.
Per pusmetį įvairios institucijos nagrinėjo, kaip naudojome ES lėšas, ir jokių pažeidimų nerado“, – kalbėjo Neringos meras D.Jasaitis.
ŽŪM valdininkai, pasak D.Jasaičio, neringiškius patys įkalbinėjo greičiau rašyti paraiškas dėl ES lėšų panaudojimo gerinant Kuršių nerijos žvejų veiklos sąlygas.
Vėliau susidurta su teisinėmis ir finansinėmis kliūtimis, spaudė terminai, todėl projektai buvo tikslinami.
„Per dvejus metus gauti visi Vyriausybės leidimai dėl statybų draustinyje. Rengiame viešųjų pirkimų procedūras, viską padarėme. Molams ir įrenginiams atviroje ES pinigų jūroje nebūtų užtekę – tokie projektai kainuoja dešimteriopai daugiau“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Neringos merą pribloškė B.Markausko kaltinimai, esą žvejai nesinaudoja žuvų krovos vietomis: „Tai visiškas prasimanymas.
Mažiau klausytų savo patarėjų, pats tegul atvažiuoja ir pasižiūri – savo akimis gal aiškiau pamatytų. Žvejai džiaugiasi, kad dabar jiems nebereikia ant kupros tampyti žuvų.“
Audra vandens stiklinėje?
B.Markauskas pripažįsta, kad ankstesni tikrintojai Neringoje jokių piktnaudžiavimų ES skirtomis lėšomis neįžvelgė, bet ministrui to neužtenka: „Ūkiškas požiūris į investicijas reikalauja įsitikinti, ar projektai buvo skaidrūs, ar deklaruotos išlaidos atitinka tikrovę.“
D.Jasaitis naujų auditorių atakų nebijo: „Jeigu ministerijoje nebėra kuo užsiimti, tegul penktą kartą akėja dirvą, nors sėklos ten jau seniai sudygusios – mes pjauname derlių.“
Neringoje nėra patogių prieplaukų ne tik vietos žvejams, bet ir vasarą atvykstantiems vandens turistams.
Neringos savivaldybė prašo lėšų Juodkrantės ir Nidos uosteliams tvarkyti, jau seniai reikia rekonstruoti nugyventas Preilos ir Pervalkos krantines.
„Galbūt naujoji Vyriausybė kelia bangas tik tam, kad žuvininkystės plėtrai skiriamos lėšos būtų nukreiptos ne į žvejybą atviroje jūroje, o į tvenkinių ūkius?“ – svarstė D.Jasaitis.
Pagalvota ir apie poilsiautojus
Kuršių nerijos žvejams nebereikia vilkti savo valčių per klampias smėlio kopas į jūrą, kai Nidoje ir Juodkrantėje buvo įrengtos verslinės žvejybos aikštelės.
Neringos savivaldybė, gavusi ES fondų paramą, pirmoji suskato lengvinti žvejybos įmonių veiklos sąlygas. Kituose Lietuvos pajūrio ruožuose nuo Nidos iki Šventosios žvejai ir toliau klampoja per kopas – kitaip nenuleisi į vandenį valčių, neiškrausi laimikio.
Šitaip vargstama tik todėl, kad pakrantėse nėra žvejybai pritaikytų vietų, nors apie jas kalbama jau daug metų.
Nidos ir Juodkrantės pajūryje bangų laižomo apsauginio kopagūbrio šlaitai sutvirtinti akmenų gabionais, nutiestos elektros, vandentiekio komunikacijos, įrengti keliai, kuriais žvejų automobiliai su priekabomis saugiai privažiuoja prie jūros neardydami smėlio kopų.
Projektuotojai pagalvojo ir apie poilsiautojus – Juodkrantės kopagūbrio viršuje įrengta patogi apžvalgos aikštelė, nuo kurios vasarotojai gali gėrėtis jūros vaizdais.
