Neleidus būti sąžiningam, teko viešai apgauti valstybę.
Į tokią situaciją pateko S.Baltuonis, kuris šį pavasarį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu Kretingos tarybos nario mandato neteko todėl, kad persikėlė gyventi į gretimą Palangos savivaldybę.
Bet praėjus porai savaičių tos pačios VRK sprendimu S.Baltuonis vėl tapo tarybos nariu, nes nurodė vėl gyvenantis Kretingos rajone.
Kai politikas antrą kartą prisiekė, rajono meras Juozas Mažeika juokavo, kad gėlių nebeteiks, nes nespėjo nuvysti jam įteikta puokštė atsisveikinant su taryba.
Grįžo kitam atsisakius mandato
Apsigyventi kitur S.Baltuoniui teko po to, kai mirus tėvams buvo parduotas jų namas Rūdaičių kaime (Kretingos r.). Ten gyvenęs politikas tuo metu jau baigė įsirengti naują būstą Šventojoje.
„Gyvenamąją vietą naujoje vietoje prireikė deklaruoti 2015 metų vasaros pabaigoje, kai atėjo laikas tvarkyti statybos baigimo dokumentus. Bet persikėlus gyventi į Šventąją taip viskas ir pasiliko“, – pasakojo S.Baltuonis.
Šį pavasarį VRK patikrinus savivaldybių tarybų narių gyvenamosios vietos deklaravimą paaiškėjo, kad 10 politikų nurodė gyvenantys kitų savivaldybių teritorijose.
Nors S.Baltuonis gyvenamąją vietą naujai deklaravo pas gimines Kretingoje, politiko tai neišgelbėjo ir su taryba jam teko atsisveikinti.
Grįžo, kai kolega atsisakė
Bet progą netrukus sugrįžti į Kretingos tarybą S.Baltuoniui suteikė jį pakeitęs kitas socialdemokratas Tadas Abelkis.
Klaipėdos ligoninėje gydytoju dirbantis kretingiškis nepanoro užsikrauti papildomų rūpesčių ir būti tarybos nariu atsisakė.
S.Baltuonis savo mandatą atgavo, kai VRK jį grąžino į rinkimų sąrašą.
Priminė baudžiavos laikus
Bendrovei „Kretingos grūdai“ vadovaujantis S.Baltuonis sakė žinojęs, kad deklaruoti gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje tarybos nariui draudžia įstatymai, bet nesitikėjęs, jog toks formalumas bus taip griežtai vertinamas.
„Bet jei šis biurokratinis formalumas toks svarbus, ir aš pasielgiau formaliai – nurodžiau tokią gyvenamąją vietą, kurios reikia pagal teisės aktus“, – kalbėjo socialdemokratas, gyvenantis Šventojoje.
Jis įsitikinęs, kad neturėtų būti jokio skirtumo, kur yra politiko gyvenamoji vieta.
„Reikalavimas gyventi būtinai toje pačioje savivaldybėje, matyt, yra išlikęs iš baudžiavos laikų. Ar yra skirtumas, jei tarybos narys nakvoti važiuoja 15 kilometrų toliau nei anksčiau?
Daug svarbiau yra jo darbo vieta, kurioje jis tiesiogiai bendrauja su tos savivaldybės gyventojais“, – sakė S.Baltuonis.
Anot politiko, Klaipėdos ligoninėje dirbantis, bet į namus Kretingoje grįžtantis mandato atsisakęs gydytojas vargu ar yra didesnis kretingiškis nei jis, šiame rajone dirbantis jau 32 metus.
Gal laikas keisti Konstitucijos nuostatą?
Kad reikalavimas tarybos nariui gyventi toje pačioje savivaldybėje šiandien yra jau pasenęs, pripažino ir VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.
Tačiau Konstitucijoje nurodyta, kad į savivaldybės tarybą gali būti renkamas tik tos savivaldybės gyventojas.
„Gal laikas šią nuostatą persvarstyti ir apsiriboti tik deklaruojant ryšius su ta savivaldybe? Gal pakaktų, kad politikas toje savivaldybėje dirbtų, o gyventų gretimoje? Juk vis vien viską lemia rinkėjai“, – svarstė Z.Vaigauskas.
Ilgametis VRK primininkas prisiminė, kad anksčiau savivaldos politikai į kuriozines situacijas yra patekę ir nekeisdami gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, kai rajonui priklausantis kaimas būdavo priskiriamas prie miesto teritorijos.
Dvi šeimos buvo priverstos meluoti
Prieš 15 metų Kretingoje į savivaldybės tarybą kandidatavusio tuomečio šio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo registracija buvo sukėlusi apkalbų.
Palangoje su antrąja žmona gyvenantis ligoninės vadovas prieš rinkimus prisiregistravo pas Kretingoje su sutuoktiniu gyvenančią rajono centristų lyderę.
Netrukus pasklido kalbos apie irstančias dvi žinomas šeimas.
Nors buvo akivaizdu, jog gydytojo gyvenamosios vietos deklaravimas Kretingoje prieš rinkimus buvo fiktyvus, abi šeimos buvo priverstos viešai meluoti, kad ligoninės vadovas Kretingoje liekąs nakvoti budėjimų metu.