Sūnų izoliavo nuo bendraklasių
Lietuvė pasakojo, kad sūnus lanko prestižinę mokyklą. Į šią mokymo įstaigą jis pateko dėl to, kad ji buvo priskirta pagal gyvenamąją vietą „Į mokyklą man tenka vaikščioti vos ne kasdien, bet su švedais nepasiginčysi. Jei esi dėl ko nors kaltas, reaguojama labai greitai, bet jei nori apskųsti mokyklą, vargu ar tai iš viso įmanoma“, – teigė su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekusi moteris.
Ji neslėpė, kad konfliktų su mokyklos administracija būta ir anksčiau, bet prieš kelias dienas nutikęs įvykis perpildė kantrybės taurę – dieną mokykloje jos sūnus praleido ne su bendraamžiais pamokose, bet atskirose patalpose su socialine darbuotoja.
„Niekas man nepranešė, kad mano vaikas bus visą dieną uždarytas. Sūnus grįžo iš mokyklos ir papasakojo, kad šešias valandas buvo su socialine pedagoge. Per visą tą laiką buvo 10 minučių pertrauka. Mokykla turi tokį vagonėlį, panašų į tą, kuriuose gyvena statybininkai. Ten jis ir buvo nuvestas“, – pasakojo paauglio mama.
Paprašyta patikslinti, kodėl mokyklos administracija ėmėsi tokių priemonių, moteris tvirtino, kad jai nebuvo iki galo paaiškinta. „Socialinė darbuotoja tą dieną mano sūnų lydėjo ir į valgyklą, kai tuo metu joje nieko nebuvo, bet juk kiti vaikai matė, kad jį vedė. Tai vaikui sukėlė stresą. Jei aš būčiau švedė, tai būtų kilęs skandalas, juk negalima taip žeminti vaiko, nes mokykla – ne kalėjimas... Sūnus negalėjo bendrauti su klasės draugais“, – sakė pašnekovė ir prasitarė, kad tokių priemonių administracija ėmėsi po susirinkimo. Šiuo metu jos sūnus kasdien mokykloje būna atskiroje patalpoje su socialine darbuotoja.
Mokykla skyrė papildomų pamokų
T.Zilinienę nustebino ir supykdė tai, kad paaugliui sūnui buvo skirtos papildomos pamokos su mokytojais, kurie, kaip ji teigia, padarė daugiau žalos, nei davė naudos.
„Kiek anksčiau sūnui buvo skirtos papildomos privalomos matematikos ir anglų kalbos pamokos. Nesuprantu, kam to reikia, nes namuose kalbame angliškai. Dėl matematikos – iš viso absurdas. Mano vaikas iš testų gaudavo A, o po šių papildomų pamokų jo lygis nusmuko iki S. Tai veikiausiai reiškia, kad jis nebus perkeliamas į kitą klasę. Sūnus aštuonis mėnesius lankė tas individualias pamokas, kaip paaiškinti tokį rezultatų suprastėjimą?“ – pasakojo motina ir pridūrė, kad pareikalavo papildomų užduočių sūnui, kad jis mokytųsi daugiau, ir panoro pamatyti jo rašytus testus.
Vėliau moteris sužinojo, kad papildomas pamokas sūnui teks ir per mokinių atostogas.
Susiję straipsniai
Pašnekovė įsitikinusi, kad mokyklos administracija iš jos tyčiojasi, nes keletą kartų pareikalavus vertėjo paslaugų buvo atsiųstas latvių kalbos vertėjas: „Jie per tiek metų nesusivokė, kad esu lietuvė? Nieko nesupratau, ką kalbėjo per posėdį, kurį surengė dėl mano sūnaus... Buvo suteiktos vertėjo paslaugos telefonu, bet nespėjome aptarti to, kas laukia, ir nesupratau, kas įvyko paskui...“
Paklausta, ar tokių komunikacijos su mokyklos administracija keblumų turinti tik ji, ar ir kitų tą pačią mokyklą lankančių vaikų tėvai, pašnekovė atviravo, kad veikiausiai tokioje situacijoje atsiduria daugelis tėvų, kurie nėra etniniai švedai. „Kai mano sūnus pradėjo lankyti ketvirtą klasę, buvo pasakyta, kad jis turi disleksijos sutrikimų... Tai daroma tam, kad mokykla gautų didesnį finansavimą. Juk, kai yra vaikų, kuriems reikia specialių paslaugų, finansavimas taip pat didėja“, –pasakojo paauglio mama.
Moteris pateikė pavyzdį, kad jos sūnus negali naudotis specialia viešojo transporto kortele, bet kitoje gatvės pusėje gyvenantis jo klasės draugas šia privilegija sėkmingai naudojasi.
„Kai apie tai pasiteiravau mokyklos administracijos, buvo atsakyta, kad „čia futbolo profilio mokykla“, tuomet man iškilo klausimas, ar tai ne mokslo, o futbolo mokymo įstaiga“, – apmaudo neslėpė moteris.
Ambasada patarė pasirūpinti teisininku
T.Zilinienė dėl su mokyklos administracija kilusių problemų kreipėsi į Lietuvos ambasadą. „Ten man patarė nusisamdyti teisininką, o prieš tai paklausė, ką vaikas padarė. Jį nuo klasės draugų atskyrė už tai, ko jis nepadarė“, – kalbėjo moteris.
Paprašyta patikslinti, kokie buvo nusižengimai, dėl kurių imtasi tokių priemonių, lietuvė teigė, kad ne viską suprato, kas jai buvo sakoma švediškai, o sūnus esmės nemokėjo perpasakoti lietuviškai, tačiau problema susijusi su žala mokyklos inventoriui.
„Tai susiję su kažkokių laidų sugadinimu, taip pat kartą sūnus buvo apkaltintas, kad pastumdamas kėdę kitam mokiniui sukėlė grėsmę. Tai netiesa, tas vaikas juokėsi ir ten buvo viskas gerai“, – įsitikinusi mama.
T.Zilinienė patikino, kad tiek sūnus, tiek ji pati šiuo metu patiria didelį stresą. „Tai prestižinė mokykla, ten daug norinčiųjų mokytis, tad mus iš ten norima išgrūsti... Nieko negalime padaryti, mano draugas kalbėjosi su bendruomenės atstovais, bet nieko negalime padaryti. Pradėjus kariauti galime tik pakenti sau, tada atsiųs įvairias tarnybas mūsų tikrinti net naktį“, – sakė ji ir patikino visai nenorinti konfliktuoti su mokykla, bet siekianti, kad jos sūnui viskas būtų gerai.
Ilgo pokalbio metu pašnekovė paminėjo kelis patyčių atvejus, su kurias susidūrė sūnus mokykloje, o atsisveikindama atsiduso: „Niekados dėl to nesiskundėme, tylėjome... Jei būčiau turtinga, jie su manimi taip tikrai nesielgtų.“
Bendruomenės pirmininkas: „Šeimoms teikiama pagalba“
Lietuvių bendruomenės Švedijoje valdybos pirmininkas Marijus Sabalas teigė, kad komentuoti konkretų atvejį nežinant visų aplinkybių sudėtinga. Anot jo, tautiečiams dažnai problemų kyla dėl kalbos barjero, tačiau Švedijoje puikiai išplėtota socialinių darbuotojų pagalbos sistema, šie specialistai padeda vaikams integruotis.
„Žinoma, daug kas priklauso nuo mokyklos ir klasės, bet esu girdėjęs ir labai geros praktikos pavyzdžių, kai klasės draugai labai stengiasi, kad naujokui būtų lengviau pritapti. Juk daug kas priklauso ir nuo pačių vaikų, jų amžiaus“, – kalbėjo pašnekovas.
M.Sabalas teigė, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip mokykla vertina problemas: „Klausimas, ar problemų kyla dėl vieno vaiko, ar jis skriaudžiamas. Nėra taip, kad vaiką imtų ir paprasčiausiai išmestų ar perkeltų į kitą mokyklą, stengiamasi suteikti papildomą pagalbą. Švedijoje stengiamasi įsigilinti į sunkumų ar netinkamo elgesio priežastis, padedama spręsti asmenines problemas, kad vaikui nesinorėtų išlieti neigiamų emocijų bendraujant su kitais vaikais.“
Anot pašnekovo, individualus darbas su vaiku – įprasta praktika.