Nekantriausi plūsta Kauno valdžią už pernelyg didelį uolumą ir
negailėdami dalija receptus – naują dangą esą būtų galima kloti
naktimis, įrengti patogesnį apvažiavimą, be to, suktis spėriau. Sunku
įtikti žmonėms, kurie labai greitai užmiršo kraterius primenančias
duobes.
Šį pavasarį pagrindiniu kauniečių pykčio taikiniu tapo ne kelininkai, o
šilumos ir šilto vandens tiekėjai. Taip nutiko ne dėl nepakeliamų
paslaugų tarifų, kurie jau kelerius metus ritasi žemyn ir gerokai
padidino centralizuotai tiekiamos šilumos patrauklumą.
Miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno energija“ šiemet ėmėsi
magistralinių šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijos, todėl
tūkstančiai Dainavos ir Eigulių rajonų gyventojų maždaug dviem
mėnesiams palikti be šilto vandens. Vėliau toks pat likimas laukia
Vilijampolėje įsikūrusių kauniečių.
Įmonės atstovai aiškina, kad vamzdynai požemiuose gulėjo beveik pusšimtį
metų, todėl didelei investicijai ryžtasi siekiant išvengti galimų
avarijų ir šilumos praradimų tiekiant ją klientams.
Šilumos tiekėjai teisūs – geriau iš anksto pakeisti vamzdžius, negu
tokio darbo imtis žiemą, kai įvykus avarijai be šildymo liktų šimtai
daugiabučių ir spaudžiant šalčiui tūkstančiams žmonių tektų ilgai
kalenti dantimis.
Tačiau du mėnesius likti be šilto vandens net vasarą – rimtas iššūkis.
Indams plauti dar galima pasišildyti vandens ant viryklės, tačiau kaip
bent kiek padoriau nusimaudyti? Prievarta grūdintis po šaltu dušu – ne
kiekvienam žmogui priimtina išeitis.
Kaip šioje situacijoje galima pagelbėti kauniečiams?
Prieš porą savaičių Kauno savivaldybės valdoma įmonė „Kauno vandenys“
aukcione siūlė pirkti Šventojoje įsikūrusius poilsio namus.
Galbūt nereikėjo jų parduoti, o perduoti miesto valdžiai. Mainais už
patiriamus nepatogumus savivaldybė galėtų suteikti gyventojams galimybę
bent savaitę praleisti prie jūros. Ir gaiviu pajūrio oru žmonės
pakvėpuotų, ir šiltu vandeniu duše nusimaudytų, ir su Palangos
močiutėmis nereikėtų turėti reikalų.
Net pikčiausius vairuotojus, nuolat vėluojančius į darbą dėl gatvių
remonto, būtų galima išsiųsti į Šventąją. Gal atlėgtų pyktis?
Tokios kauniečių nuraminimo priemonės turbūt kelia tik šypseną, nes jos
smarkiai prasilenkia su tikrove ir yra neįvykdomos.
Todėl grįžkime prie pagrindinio gyventojus kamuojančio klausimo – ar
tikrai neišvengiamai vamzdžių keitimas turi trukti du mėnesius?
Kelis dešimtmečius daugiabučių gyventojai maždaug dvi savaites būdavo
priversti gyventi be šilto vandens dėl hidraulinių bandymų, o
energetikai įtikinėjo, esą greičiau apsisukti neįmanoma. Nustačius
gedimą šis laikas išsitęsdavo iki kelių savaičių.
Maždaug prieš dešimtmetį situacija smarkiai pasikeitė – energetikai vis
dėlto rado išeitį, kad hidraulinių bandymų metu šiltas vanduo
gyvenamiesiems namams būtų išjungtas vos kelias dienas.
Porai mėnesių netekti šilto vandens – dar ne baisiausias dalykas.
Išsimaudyti galima pas giminaičius arba pirtyje. Jeigu stipriau pašvies
saulė, tiks vandens telkiniai.
Kauniečiai svarsto, kas atsitiktų, jeigu vamzdžius sumanytų keisti
„Kauno vandenų“ specialistai ir žmones porai mėnesių paliktų visai be
vandens. Dieną dar galima užsukti į prekybos centro tualetą, o ką daryti
naktį?
Išvada: Laisvės alėjos gyventojai neturėtų aimanuoti dėl pernelyg ilgai
atnaujinamos gatvės, nes gali būti ir blogesnių situacijų.
„Laikinoji sostinė“
