Šalia fontano įsikūrusių Laisvės alėjos 57-ojo namo viršutinių butų gyventojai jau kurį laiką sako neturintys ramybės: dažną dieną ir net naktimis ją drumsčia ant pastato stogo girdimas dundesys ir bumbsėjimas.
Žmonės ne kartą matė namo stogais lakstančius ir ant jų šokinėjančius jaunuolius, vilkinčius sportinę aprangą, mūvinčius pirštines ir slepiančius veidą po gobtuvais.
Po vieną, du, tris ar didesnėmis grupelėmis stogais besikabarojančių asmenų elgesys gyventojams kelia įtarimą, ypač dėl to, kad jie sukiojasi aplink butų stoglangius.
Stogais lakstantys jaunuoliai tikina, kad jie ne nusikaltėliai, o žmonės, kurie atstovauja 1987 metais Prancūzijoje atsiradusios sportinės veiklos – parkūro – filosofijai. Šiuo sportu siekiama kuo greičiau ir sudėtingesnėmis sąlygomis pereiti iš vienos vietos į kitą tik savo jėgomis.
Mano, kad galėjo būti vagys
„Maždaug prieš porą savaičių apie vidurdienį išgirdau, kaip bilda stogas. Pažiūriu pro stoglangį ir matau, kad visai šalia jo tiesiog ranka pasiekiami stovi du vyrukai. Pravėręs langą klausiu, ką jie čia veikia.
O juodu pasileido bėgti stogais tolyn. Manau, tai galėjo būti vagys“, – pasakojo trečiame, viršutiniame, Laisvės alėjos 57-ojo namo aukšte įsikūręs Karolis Kapačiūnas.
Šioje vietoje lakstančius jaunuolius yra matę ir kiti šio namo gyventojai.
Du ant stogo užtikti vaikinai kartą net leidosi į kalbas su vieno buto šeimininkais. Jie prisistatė ekstremalais, kurių laisvalaikio pomėgis – bėgioti pastatų stogais.
Jaunuoliai rodė filmavimo kamerą ir tikino, kad savo pramogą filmuoja, o po to drąsa puikuojasi medžiagą keldami į internetą ir socialinius tinklus.
Paryčiais išgirdo triukšmą
„Man sunku patikėti tokiais paaiškinimais. Vaikinai verčia baimintis dėl mūsų turto saugumo ir net nerimauti dėl jų pačių saugumo. Gal jie ir nėra vagys, tačiau gali būti kaip žvalgai, atsiųsti nusikalstamo pasaulio atstovų“, – svarstė šiame name gyvenantis Ričardas Šimukonis.
Vyras tikino, kad jo kaimynams pavyko telefonu užfiksuoti, kaip šie jaunuoliai leidžiasi šalia jų namo esančio pastato kopėčiomis.
Kauniečių kantrybė visiškai išseko prieš kelias dienas, kai apie 4 valandą ryto juos iš miego prikėlė didžiulis nuo stogo girdimas triukšmas.
Atvyko apsaugos darbuotojai
R.Šimukonio žmona Irena Šimukonienė pasakojo, kad pirmiausia pasigirdo bumbtelėjimas, tarsi virš galvos būtų nukritęs kažkas labai sunkaus arba įgriuvęs stogas. Vėliau garsas buvo toks stiprus, kad atrodė lyg bėgtų arklių kaimenė.
„Pro stoglangį pamačiau keturis gobtuvais apsigaubusius jaunuolius. Tąkart namuose buvau viena, todėl pasijutau labai nejaukiai. Pravėriau langą ir pradėjau šaukti: „Vagys!“ Norėjau išgąsdinti niekdarius ir kartu atkreipti kaimynų dėmesį“, – tvirtino moteris.
Kadangi bute buvo įjungta signalizacija su judesio davikliais prie langų, netrukus pasigirdo šaižus garsas – į moters butą atskubėjo apsaugos darbuotojų ekipažas. Naktinis triukšmas ant stogo negalėjo iš miegų neprižadinti ir kaimynystėje gyvenančio K.Kapačiūno bei jo šeimos narių.
Vyras su žentu atsikėlė, nusileido laiptais žemyn ir nutarė pasidairyti po namo kiemą. Prie jų trumpam prisidėjo ir apsaugininkai, atvykę į I.Šimukonienės butą.
Policijai tąkart nepranešė
„Vaikinai buvo keturiese. Sunku pasakyti, ar tarp jų buvo ir tie, kurie ant mūsų namo stogo buvo pastebėti anksčiau. Matėme tik tai, kaip du iš jų pabėgo kiemais. Trečias taip pat dingo tamsoje. Pastebėjome, kad pastarasis lipdamas susižalojo ranką.
Ketvirtas jaunuolis nebėgo ir net sustojo su mumis pasikalbėti. Jis prisistatė, jog atvyko iš Didžiosios Britanijos su bičiuliu amerikiečiu, kad drauge su vietiniais parkūro mėgėjais palaipiotų Kauno stogais“, – sakė K.Kapačiūnas.
Gyventojams vaikinas pasakė, kad su kitais ekstremalais priešgaisrinėmis kopėčiomis užlipo ant Nacionalinio Kauno dramos teatro stogo, o nuo jo pateko ant kitų Laisvės alėjos pastatų stogų. Britas sakė, kad yra ir daugiau kopėčių, kuriomis nesunkiai galima patekti ant centrinėje miesto dalyje esančių pastatų stogų.
Paklausti, kodėl apie ant jų namo stogo lakstančius jaunuolius nė karto nepranešė policijai, gyventojai tikino to padaryti nespėję, mat vaikinai greitai pasprunka.
„Tąkart, kai kalbėjomės su britu, pro šalį važiavo policijos ekipažas ir sustojo prie mūsų. Pareigūnai paklausė, kas vyksta, paprašė vaikino parodyti asmens dokumentą ir nurodyti vietą, kur apsistojo. Jie paklausė, ar mes nenorime pareikšti pretenzijų dėl sugadinto stogo ar kito turto. Jų neturėjome, todėl policininkai nuvažiavo, o vaikinas nuėjo savais keliais“, – tvirtino K.Kapačiūnas.
Prašo gerbti ramybę ir poilsį
Kalbinti gyventojai tikino internete radę ne vieną filmuotą vaizdą, rodantį, kaip įvairių pasaulio šalių ir Lietuvos parkūro atstovai laksto, kabarojasi ir šokinėja stogais.
Netrūksta filmuotos medžiagos ir apie mėgėjus išbandyti Kauno namų stogus, karstytis kitais aukštais statiniais, laipioti kranais.
Šie kauniečiai ne kartą kalbėjo su kitų Laisvės alėjos namų gyventojais – jie tikino, kad jų stogais taip pat bėgioja ir šokinėja jaunimas.
„Vieni žmonės baiminasi dėl galimų vagysčių, kiti ant stogo užlipusius asmenis laiko potencialiais savižudžiais“, – sakė I.Šimukonienė.
Gyventojai įsitikinę, kad jaunuoliai tokio pramogavimo būdo turėtų atsisakyti, nes reikia gerbti kitų žmonių teisę į ramybę, poilsį ir kokybišką miegą.
Suviliojo miesto architektūra
„Laikinajai sostinei“ pavyko surasti ir pakalbinti 8 dienoms iš Didžiosios Britanijos į Kauną atvykusį Dylaną Rhodesą – 18 metų vaikiną, kuris paryčiais laipiojo Laisvės alėjos stogais, bendravo su K.Kapačiūnu ir turėjo reikalų su mūsų miesto policija.
Pokalbio atvyko ir jo bičiulis iš Jungtinių Amerikos Valstijų – devyniolikametis Mattheu Ethanas. Jis tą rytą taip pat buvo vienas iš stogais šokinėjusių ekstremalų.
Vaikinai tikino esantys parkūro – sporto, kuriuo užsiimant reikia įvaldyti gimnastikos, lengvosios atletikos ir kovos menų techniką, meistrai.
Prisižiūrėję filmuotos medžiagos apie Kaune savo jėgas išbandžiusius bendraminčius ir pabendravę su šią pramogą propaguojančiais lietuviais jie susiviliojo išmėginti jėgas laipiodami pastatais, jų stogais, tiltais ir kitais aukštais objektais.
Kiemuose dairėsi ir grotų
„Kaunas ypač patrauklus pasirodė dėl Laisvės alėjos, kurios pastatai yra skirtingo aukščio ir vienas su kitu jungiasi. Įsitikinome, kad tai puiki proga gana ilgą atstumą vaikščioti ir bėgioti stogais, šokinėti nuo aukštesnio pastato ant žemesnio.
Turime daug filmuotos medžiagos iš mūsų pramogavimo Kaune. Po kelių dienų ją galėsite matyti internete“, – sakė D.Rhodesas.
Kur užlipti ant Kauno pastatų stogų, užsieniečiai rado patys kiemuose dairydamiesi kopėčių, grotų, apleistų balkonų. Kai kurias užlipimo vietas vaikinams parodė vietiniai parkūro propaguotojai.
Du iš jų kartu su svečiais keletą kartų drauge kilo ant statinių.
„Parkūro atstovai mėgsta stogais laipioti grupelėmis, įprastai po keturis. Eidami keliese, jeigu reikia, vienas kitam padedame“, – aiškino vaikinas.
Kalnuose ropštėsi į bokštus
Penkerius metus šia veikla užsiimantis britas Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Iki šiol jis daugiausia karstėsi pastatų stogais gimtajame Bristolyje, kituose Didžiosios Britanijos miestuose.
Jam yra tekę lakstyti ir ant labai senų, prieš kelis šimtmečius statytų namų stogų, ir žemyn žvelgti nuo šiuolaikinių dangoraižių. Dylanui patinka karstytis tiltais, kitais aukštais statiniais. Pagrindinis jo tikslas – pasiekti tai, kas užsibrėžta, nuo vieno taško nukakti iki kito. Kuo sunkiau tai padaryti, tuo daugiau teikia laimės ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Vokietijoje ir Prancūzijoje jis išbandė, ką reiškia įlipti į bokštus, kurie kalnuose laiko keltuvus.
„Man buvo 13 metų, kai važiavau motociklu ir rimtai susižalojau koją. Šią traumą primena didelis randas. Gulėdamas ligonėje nutariau, kad motociklu daugiau nevažinėsiu, tačiau sportuosiu, kai sugis sužalota koja, stiprinsiu ją šokinėdamas ir laipiodamas. Kai išsigydžiau traumą, pamažu įnikau į parkūrą“, – sakė Dylanas.
Paaiškino nakties pasirinkimą
Vaikinas nesistebi, kad netrūksta žmonių, kurie kreivai žiūri į tuos, kurie užsiima šia veikla. Tačiau Bristolyje jam yra tekę sutiktų tokių, kurie jį palaiko.
„Didžiojoje Britanijoje vieni žmonės, išvydę mus ant stogo, pamojuoja ar net pakalbina, klausia, kaip mums sekasi. Kiti pradeda šaukti ir grūmoti, kad nesugadintume jų stogų, treti kviečia policiją manydami, kad esame pamišę ar norime pasitraukti iš gyvenimo. Tačiau kol ji atvažiuoja, spėjame pabėgti“, – atviravo Dylanas.
Pasak pašnekovo, jo gimtinėje rečiau nei Lietuvoje manoma, kad parkūro atstovai – nusikaltėliai, ketinantys apvogti.
Vaikinas spėjo įsitikinti, kad Kaune taip mano kone kiekvienas, išvydęs stogu bėgantį ar besikarstantį žmogų. Tuo jis aiškino nakties pasirinkimą: kaip ir kiti, tikėjosi likti mažiau pastebėtas.
Dylanas tikino, kad jam iki šiol nėra tekę turėti reikalų su policija. Įvykio Kaune, kai pareigūnai patikrino jo dokumentus, vaikinas pernelyg nesureikšmino.
„Mano bičiuliui Mattheu ir vietiniams vaikinams, su kuriais tą naktį laipiojome Laisvės alėjos stogais, pavyko likti nepastebėtiems. O prieš mane išdygo du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo, vieno iš namų, ant kurių stogų karstėmės, gyventojai. Jie nebuvo grėsmingai nusiteikę, tačiau norėjo išsiaiškinti, kodėl stogais laipiojame naktį, keliame triukšmą“, – teigė britas.
Svajoja tapti orlaivio pilotu
Prieš metus socialiniame tinkle su Dylanu susipažinęs niujorkietis M.Ethanas parkūru domisi nuo paauglystės.
Šia veikla jis pirmiausia susižavėjo žaisdamas kompiuterinius žaidimus, vėliau įsitraukė žiūrėti filmuotos medžiagos apie parkūrą. Atėjo laikas, kai pats nutarė tapti ekstremalu.
Orlaivio pilotų mokykloje studijuojantis amerikietis labai mėgsta aukštį. Ketverius metus jis valdo lengvąjį lėktuvą. Mattheu yra laipiojęs daugybės pastatų stogais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Airijoje, Škotijoje, Šveicarijoje. Šį pavasarį jį sudomino Lietuva.
„Parkūras man įdomus ne tik todėl, kad iš aukštai, tarkime, nuo daugiau nei 200 metrų aukščio pastato gali matyti miestų vaizdus. Vilioja skirtingo aukščio pastatai, kuriais galima šokėti nuo vieno stogo ant kito. Gerai, kai jie arti vienas kito. Taip, kaip jūsų Laisvės alėjoje, kur tarpai tarp namų yra maždaug pora metrų“, – sakė Mattheu.
Kaune teko tvarstyti žaizdą
Parkūro atstovas tikino, kad laipiojant stogais svarbu neslystanti ir su danga gerai sukimbanti avalynė. Tokią jis įsigijo Niujorke.
Drabužiai turi būti kuo labiau aptempti, kad neužsikabintų už kopėčių, stogo krašto, kitų detalių. Tai padeda išvengti rimtų nelaimių ir traumų, kurios užsiimant parkūru nėra retos.
Kaune amerikiečiui prireikė medikų pagalbos. Jis dar prieš atvykdamas į Lietuvą susižeidė delną. Nors žaizda buvo pradėjusi gyti, karstantis stogais ji vėl atsivėrė.
„Siūti nereikėjo, gydytojai ją išvalė ir sutvarstė ranką“, – sakė amerikietis.
Vaikinas Niujorke buvo patekęs į policijos akiratį. Kartą ieškodamas naujų laipiojimo vietų jis vaikščiojo po apleistą statinį, kuriame buvo įrengta signalizacija. Pareigūnai nuvežė Mattheu į nuovadą, bet netrukus paleido.
Po šuolio sėdi vežimėlyje
Parkūras buvo ir šįmet Lietuvos sporto universitete antrąjį kursą baigusio 26 metų Mindaugo Baltuškos viena didžiausių gyvenimo aistrų.
Tačiau užteko vieno nelaimingo šuolio, ir Mindaugas atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje. Prieš ketverius metus nutikusi nelaimė neatgrasė vaikino nuo ekstremalaus sporto.
„Jeigu pasveikčiau, užsiimčiau tuo pačiu“, – nė nemirktelėjęs patikino M.Baltuška, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje.
Norvegijoje pas bičiulius besisvečiuojantis vaikinas atliko akrobatinį šuolį, kurį mėgsta patyrę parkūro atstovai. Tačiau jis krito ant galvos ir pažeidė kaklo slankstelius. Po nelaimės judino tik dešinę ranką.
Dabar vaikinas jau judina abi rankas, piešia, treniruoja vis dar sustingusias kojas ir džiaugsmingai giriasi: po aštuonių mėnesių pirmą kartą pajudino dešinės kojos mažąjį pirštą. Tai jam teikia vilties, kad ateityje atsistos ant kojų.
Patarė ne bėgti, o kalbėtis
„Susižaloti galima bet kur ir bet kada. Sakyti, kad parkūro atstovai rizikuoja labiau nei kiti sportininkai, negalima, todėl skatinu jaunimą judėti ir sportuoti.
Pats esu laipiojęs stogais ir žinau, kaip reaguoja žmonės, išvydę nepažįstamą asmenį šalia savo lango ar balkono“, – kalbėjo M.Baltuška.
Vaikinas įsitikinęs, kad ir gyventojai, kurių stogais mėgsta bėgioti ekstremalai, ir patys sportininkai turėtų būti pakantesni vieni kitiems, ieškoti bendros kalbos.
„Svarbiausias patarimas šio ekstremalaus sporto atstovams – nebėgti nuo žmonių ir policijos, o viską ramiai paaiškinti. Viskas yra iš nežinojimo ir nenoro bendrauti“, – sakė Mindaugas.
Tenka įveikti teatrą juosiančią tvorą
Egidijus Stancikas
Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius
„Teatras įsikūręs keliuose pastatuose, jie yra skirtingo aukščio, tačiau sujungti, todėl nuo vieno ant kito galima patekti stogais. Šie jungiasi su kitais Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių namų stogais. Aukščiausias teatro pastatas, kuriame įrengta didžioji scena, siekia 26 metrus.
Žinome, kad ant teatro stogo patekti buvo bandoma ne kartą. Tai darančius jaunuolius yra pastebėję ir teatro darbuotojai, ir aplinkinių namų gyventojai – praneša teatro budėtojams. Jų pagauti nėra pavykę.
Patekti ant teatro stogo galima ketveriomis prie pastatų pritvirtintomis kopėčiomis – jos yra būtinos dėl priešgaisrinės apsaugos. Dėl tos pačios priežasties nukelti, užrakinti ar kitaip riboti priėjimo prie jų negalime.
Norint patekti prie kopėčių, reikia įveikti teatrą juosiančią daugiau nei 1 metro tvorą, tačiau ekstremalių pramogų mėgėjams, kurie laipioja namų stogais, manau, tai nėra problema.“
Užsiropštė net ant banko pastato
Kaune stogais laipioti mėgstantys asmenys sugebėjo atsidurti net ant banko pastato. Šių metų sausio 3-iosios paryčiais Lietuvos banko Kauno skyriaus apsauga pastebėjo, kad ant pastato stogo vaikštantis vienas jaunuolis nusuko vaizdo stebėjimo kamerą.
Pranešus apie tai policijai į įvykio vietą atvyko gausios pareigūnų pajėgos. Joms į pagalbą atskubėjo ir ugniagesių automobilinis keltuvas. Buvo sulaikyti du asmenys – 17 ir 19 metų. Abu jie – kauniečiai, įvykio metu buvo blaivūs.
Sulaikytieji tikino neketinę apvogti banko. Jie tik laipiojo stogais, nes nuo mažens domisi ir propaguoja parkūrą.
Ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jaunuolių kaltę.
