Šiurkščiai pažeidė priesaiką
Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė Seimo salėje sakė, kad M.Bastys pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir atsisakė atsakinėti į komisijos užduotus klausimus, todėl paneigti informacijos jis negalėjo, nors padaryti tai galėjo bent trijuose komisijos posėdžiuose.
Atlikusi tyrimą komisija konstatavo, kad yra pagrindas M.Basčiui pradėti apkaltos procesą, nes jis šiurkščiai pažeidė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti tėvynei“, „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“.
Taip pat teigiama, kad M.Bastys 2016-ųjų gruodžio 14-ąją atsakydamas į klausimyną, kurį turi užpildyti žmonės, norintys dirbti su slapta informacija, atsakydamas į 55 klausimą nuslėpė ryšius su Piotru Vojeika. O vėliau VSD ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių metu nesąžiningai liudijo ir teigė nežinojęs apie P.Vojeikos ryšius su KGB.
Priesaiką jis pažeidė ir tarpininkaudamas organizuojant neskelbtus „Rosatom“ atstovų susitikimus su svarbias pareigas einančiais Lietuvos politikais. Nutarta, kad nesąžiningas M.Basčio elgesys diskreditavo Seimą.
Seimo narys M.Bastys į 2016–2020 metų Seimą buvo išrinktas vienmandatėje Zanavykų apygardoje. Jeigu po apkaltos proceso jis bus pašalintas iš Seimo, šioje apygardoje turės būti rengiami naujo Seimo nario rinkimai.
Bandė trukdyti tyrimui
A.Širinskienei pristačius, kokius nusižengimus padarė M.Bastys, parlamentarė, konservatorė Agnė Bilotaitė sakė, kad tyrimo metu jai susidarė įspūdis, kad M.Bastys naudojo visas priemones, siekdamas trukdyti tyrimui. Tokiems A.Bilotaitės žodžiams pritarė ir pati A.Širinskienė. Pasak jos, M.Bastys aktyviai naudojosi visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir siekė nušalinti tiek komisijos pirmininkę, tiek narius.
„Buvo trys bandymai nušalinti mane, kaip komisijos pirmininkę, ir bandymas nušalintis visus paskirtus LVŽS narius. Visi matome skirtumą tarp naudojimosi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimo jomis“, – sakė A.Širinskienė.
Tuo tapu kitas socialdemokratas A.Skardžius pasipiktinęs klausė, ar nepilni, neišsamūs atsakymai į VSD užduotus klausimus kiekvienam Seimo nariui gresia apkalta. A.Širinskienė jį patikino, kad buvo vertinami ne tik jo atsakymai, bet ir kiti surinkti dokumentai, informacija apie M.Bastį ir jo galimus ryšius.
Parlamentaras Arvydas Anušauskas priminė, kad pasinaudojęs teise neatsakinėti į specialiosios tyrimo komisijos klausimus, M.Bastys pateikė keturių puslapių raštą ir tai buvo jo vienintelis pasiaiškinimas.
Jame jis rašė, kad nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei specialioji tyrimo komisija neatliko išsamaus tyrimo. Tiesa, pasak A.Širinskienės, jis turi teisę neatsakyti į klausimus ir neliudyti prieš save, tačiau komisijai truko bet kokio M.Basčio talkinimo tyrimui.
Kaltino komisiją netinkamai atlikus tyrimą
Seimo salėje pasisakyti norėjo ir pats M.Bastys. Tiesa, jam tai padaryti pavyko ne iš karto. Jis prašė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio suteikti galimybę pasisakyti, tačiau gavo atsakymą, kad jis neužsirašė kalbėti. Netrukus Seimas sutiko leisti jam kalbėti.
M.Bastys tikino, nuolat dirbo sąžiningai ir stengėsi tinkamai atlikti Seimo nario pareigas. Jis priminė, kad į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje ir jam svarbus rinkėjų požiūris į situaciją.
„Išvadoje nurodyta, kad 2017-ųjų kovo 9-ąją VSD nesuteikė man leidimo dirbti su visiškai slapta informacija. Toks teiginys klaidingas, nes tą leidimą suteikia ne saugumas, o Seimo pirmininkas.
Esu apkaltintas, kad siekdamas gauti leidimą tyčią klaidinau VSD pareigūnus ir nuslėpiau, kad bendravau su P.Vojeika. Komisijoms sakiau, kad bendravimas buvo epizodinis, o kalbų apie grėsmę Lietuvai nebuvo. Komisija atmetė prašymą apklausti P.Vojeiką.
Apie P.Vojeiką buvau užmiršęs, nes šis asmuo man epizodinis bendravimo faktas. Tai negali būti vertinama kaip priesaikos sulaužymas“, – kalbėjo M.Bastys.
Pasak jo, visa apkalta kilusi iš VSD pažymos, o apkaltos komisija naujų faktų nenagrinėjo ir nenustatė. Jis tikino, kad Seimo apkaltos komisija niekada nepriims teisingos išvados, nes sprendimus lems politinė konkurencija.
J.Olekas: „Suklysti galėjome bet kas“
Nors ne vienas Seimo narys pasisakė už apkaltą M.Basčiui, partijos kolega Juozas Olekas, kuris yra buvęs krašto apsaugos ministras, nusprendė užstoti M.Bastį. Jis pripažino, kad situacija nemaloni, tačiau Seimo nariai esą neteisingai puola M.Bastį.
„Labai aiškiai parašyta, kad žmogus gali neliudyti prieš save, o dabar sakome, kad taip jis šiurkščia pažeidė Konstituciją. Mes NSGK išgirdome atsakymus į kai kurias abejones, dėl kolegos M.Basčio. Mes vertiname įvykius, kurie mus skiria nuo šios dienos mažiausiai penkerius metus, tai natūralu, kad ne viskas atsimenama. Suklysti galime bet kuris“, – kolegą gynė M.Bastį.
Socialdemokratai vienas po kito bandė užtartį M.Bastį. Štai A.Skardžius nors ir pritarė pasiūlymui Seimui apsivalyti, netrukus pradėjo akmenis mėtyti į aršiausius konkurentus.
Jis prakalbo, esą, apie taikomus dvigubus standartus. A.Skardžius tikino, kad ryšių su Rusija turi tiek „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis, tiek ir R.Juknevičienė. Socialdemokratas bandė įtikinti parlamentarus, kad R.Juknevičienės brolis bendradarbiauja su Rusiją, per šią šalį traukiniai gabena transporto priemonių dalis ir yra vienas konservatorių rėmėjų. Tačiau konservatorė, taip pat buvusi ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad kas jau kas, bet krašto apsaugos ministrai žino, kaip veikia Rusijos žvalgybos, todėl keista, kad būtent buvęs šios ministerijos vadovas gina žmogų, turėjusį ryšių su Rusija.
„ Man visai nemalonu kalbėti šita tema, tokiomis aplinkybės ir nelabai buvau laiminga, kai frakcija pasiūlė man pasisakyti frakcijos vardu, nes kalbama apie išdavystės reikalus. Kodėl Rusijos federacijos žvalgybai reikėjo M.Basčio? Todėl, kad per jį ir per jo partiją įgyvendintų savo interesus, tai reiškia, kad stabdytų tolesnį krašto integraciją į vakarus“, – sakė R.Juknevičienė, kviesdama kolegas „išvalyti Seimą“.
Socialdemokratai klimpsta
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad šiuo metu socialdemokratai lipa į liūną, kuriame jau ilgus metus kapanojasi M.Bastys.
„Lietuvos istorijoje to nebuvo, kad surinktume faktinių duomenų, kad tarp mūsų ilgus metus dirbo žmogus, kuris slapta rinko informaciją, bendradarbiavo su Rusija ir veikė prieš Lietuvos interesus“, – sakė V.Bakas.
Jo teigimu, balsavimas prieš apkaltą M.Basčiui parodytų, kad Seimas nekreipia dėmesį į keletą metų trukusį specialiųjų tarnybų darbą, į net dvejų Seimo komisijų išvadas.
„Pasiųstume pasauliui žinią, kad Lietuva pritaria ir toleruoja žmones, kurie siekia užkirsti kelia tolesniai krašto integracijai į Europą“, – sakė V.Bakas
Ieškos teisybės
Po jam nepalankaus Seimo sprendimo M.Bastys sakė nepasiduosiantis: „Seimas pritarė, o aš toliau ginsiu savo teises. Aš manau, kad labai svarbu išklausyti ir Konstitucinio teismo nuomonės, sprendimo.“
Jis sakė neketinantis pats trauktis iš Seimo, nes, esą, nieko nepažeidė ir jokių ribų neperžengė. M.Bastys ne kartą sakė, kad būdamas parlamentaru elgėsi sąžiningai ir dorai, todėl dėl savo elgesio yra ramus.
„Manau, kad galutinį ir asmeninį sprendimą pasakys rinkėjai. Jie turi pasakyti ar aš esu grėsmė Lietuvai, ar ne. Aš nepadaręs jokio nusikaltimo, neturiu ką slėpti“, – tikino M.Bastys.
Jis dar kartą teigė, kad nebuvo gavęs jokių VSD perspėjimų dėl to, su kuriais asmenimis bendrauti gali, o su kuriais ne.
