Su antstoliais susidūrusį jonaviškį nustebino jų darbo metodai

„Niekaip nesuprantu, už ką ir kodėl turiu mokėti antstoliams“, - stebėjosi jonavietis Dainius, kuriam  antstolis Nikolajus Aleninas nuo sąskaitos nuskaičiavo beveik 18 eurų.

J.Stacevičiaus nuotr.
J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

jonavoszinios.lt

Jun 6, 2017, 4:27 PM, atnaujinta Jun 7, 2017, 9:05 AM

Vyras sako, kad jei reikės, tiesos ieškos ir teisme, mat tokie antstolių veiksmai prasilenkia su logika. Istorija prasidėjo sausio pabaigoje, kai jonavietis gavo 30 eurų baudą.

Vasario 1 dieną vyras ją sumokėjo, padarydamas pavedimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, rašo jonavoszinios.lt.

„Tačiau, pasirodo, nenurodžiau kažkokio kodo. Baudą mokėjau pirmą kartą gyvenime, todėl tiesiog nežinojau ir nepastebėjau, kad būtina nurodyti tuos kelis skaičius.

Dėl to VMI pilnai nepasidengė bauda, o buvo nuskaičiuota 8,62 Eur GMP nepriemoka, apie kurią taip pat nieko nežinojau. Tačiau gegužės 24 dieną gavau VMI laišką, kad 8,62 Eur „skolos“ už baudą išieškojimas perduotas antstoliui. Tą pačią dieną paskambinau į VMI. Viską išsiaiškinau, pažadėjo paskirti kodą ir padengti skolą“, - pasakojo Dainius.

Tą pačią dieną vyras paskambino ir į antstolio N.Aleinino kontorą. Paaiškinęs situaciją vyras paprašė nesiimti išieškojimo, mat VMI netrukus savo prašymą atšauks. Telefonu atsiliepusi mergina paprašė atsiųsti baudos mokėjimo pavedimo kopiją, pasirašytą elektroniniu parašu.

„Tą ir padariau. Gegužės 26 dieną gavau VMI raštą, kuriame sprendimas išieškoti skolą pripažįstamas netekusiu galios. Tačiau jau gegužės 31 dieną pamačiau, kad sąskaitoje yra 17.89 Eur lėšų apribojimas „už antstolio veiksmus“.

Kokius veiksmus?! Bauda buvo sumokėta laiku, jokios skolos nebuvo, buvo tik kažkokie nesusipratimai dėl pinigų priskyrimo. VMI operatyviai šią problemą išsprendė. Už ką turiu mokėti anstoliams?“ – kalbėjo Dainius.

Pasak jonaviečio, jei antstolis būtų išieškojęs bent vieną eurą, tuomet jo darbo išlaidos yra pagrįstos. Tačiau kaip jos pagrįstos tada, jei antstolis nieko neišieško, nes išieškoti tiesiog nėra ko.  

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė: „Sakoma, kad už klaidas reikia mokėti. Aprašytoji situacija – ne išimtis, nors klaida ir buvo ištaisyta. Kodėl? Atsakymas tampa aiškus, jeigu objektyviai vertiname visus šios situacijos aspektus: tai asmens klaida, dėl klaidos atliktas institucijų darbas ir apmokėjimas už darbą.

Mes visi turime pareigą savo prievoles vykdyti atidžiai ir rūpestingai. Apie tai, kad nuo 2015 m. mokant administracines baudas būtina nurodyti pažeidėjo identifikacinį kodą (ROIK), buvo plačiai informuojama. Ši informacija įrašoma ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Nepaisant to, kad ROIK nenurodytas netyčia (per skubėjimą ar neatidumą), tai sukėlė pasekmes.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) negavus tinkamų duomenų apie baudos sumokėjimą, VMI atstovams teko priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, jį apskaityti ir pateikti vykdyti antstoliui.

Antstolis, gavęs VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą, turėjo pareigą jį registruoti, pradėti naują vykdomąją bylą ir atlikti pirminius procesinius veiksmus. Vėliau, kai VMI buvo pateikta informacija apie baudos sumokėjimą, inspekcijos darbuotojai turėjo naikinti pirmąjį sprendimą, priimti naują sprendimą ir vėl apie tai informuoti antstolį.

Savo ruoštu antstoliui taip pat teko priimti ir įforminti atitinkamus procesinius sprendimus, kad priverstinis skolos išieškojimas būtų nutrauktas. VMI sprendimas, kuriuo prievolė pripažinta įvykdyta, nepanaikino asmens prievolės padengti antstolio kontoros patirtų išlaidų.

Vykdomoji byla niekur neišnyko: ji turės būti saugoma antstolio kontoros archyve arba kitame archyve. Už VMI atstovų darbą šios istorijos herojus taip pat sumokėjo.

Tik gerokai mažiau, kadangi mokestį pasidalijo su daugiau kaip milijonu kitų mokesčių mokėtojų, išlaikančių valstybės institucijas. Antstolių kontorų darbo valstybė nefinansuoja. Todėl priverstinis sprendimų vykdymo procesas reglamentuotas taip, kad sprendimų vykdymo išlaidas padengtų proceso šalys. Kadangi šiuo atveju antstoliui skolos išieškoti nereikėjo, tai nereikia mokėti ir atlygio už antstolio darbą.

Tačiau kita vykdymo išlaidų dalis – būtinos vykdymo išlaidos už bylos administravimo veiksmus – realiai susidarė ir turėtų būti sumokėtos.

Tokio principo laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią neteisingas skolos sumokėjimas asmeniui sukelia finansines pasekmes – pareigą padengti dėl jo kaltės susidariusias vykdymo išlaidas. Detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas asmeniui pateiktas antstolio patvarkyme“.

Advokatas Karolis Rugys: „Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydamas grąžinimo priežastis. Norminių teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą.

Šioje situacijoje, manytina, kad antstolis galimai tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos ir tinkamai neįsitikino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems veiksmams atlikti, todėl vykdymo procesas galimai buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Manytina, kad antstolis negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, todėl bet koks atlyginimo reikalavimas už antstolio veiksmus galimai laikomas neteisėtu, kadangi nebuvo teisėto ir pagrįsto pagrindo vykdomųjų veiksmų atlikimui.

Susidūrus su tokia situacija, kuomet reikalaujama sumokėti tam tikrą sumą antstoliui už jo veiksmus (kurių atlikimui nebuvo teisinio pagrindo), siūlytina pirmiausiai kreiptis į antstolį ir paaiškinus susidariusią situaciją, ginčo klausimą išspręsti taikiai. Nepavykus to padaryti, asmuo gali skųsti antstolio veiksmus.

Skundas paduodamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie skundžiamą veiksmą.

Tuo atveju, jeigu skundas nepatenkinamas, antstolis jį persiunčia teismui, ir teismas sprendžia skundo pagrįstumą. Taip pat asmenų skundus dėl antstolių veiklos nagrinėja ir Lietuvos antstolių rūmai“. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.