„Atsiminkime jį kaip neeilinę asmenybę, aktyvų, savo darbui atsidavusį Seimo narį. Labai liūdna, kad taip anksti tenka atsisveikinti.
Visi svarbiausi darbai jo dar laukė priešakyje“, – kviesdamas tylos minute pagerbti velionio atminimą posėdyje sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Kokia nuostabi diena!“ – žengusi prie tribūnos su Seimo nariais žvaliai pasisveikino D.Grybauskaitė.
Skaitydama metinį pranešimą prezidentė D.Grybauskaitė kalbėjo apie švietimą, politinę atsakomybę, grįžusį pasitikėjimą teismais, visuotinį nepakantumą korupcijai, kovą su alkoholizmu ir t.t.
„Gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai. Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę“, – kalbą pradėjo prezidentė.
Pažėrė kritikos reformoms
Skaitydama pranešimą D.Grybauskaitė sakė, kad iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad naujoji valdžia neapsistatys tik savais ir bus atspari siaurių interesų grupių lobizmui, kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocenčiais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.
„Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas“, – teigė prezidentė.
Ji teigė, kad politinė atsakomybė – ne pavieniai sektoriniai pasistumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų sprendimų visumą.
„Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia net jėgos ar drąsos, bet ir proto“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Švietimas išlieka problema
Prezidentė dėmesio skyrė ir daug diskusijų keliančioms švietimo reformoms. Jos teigimu, nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu bei emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastimi.
„Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardyta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas“, – kalbėjo prezidentė.
Šalies vadovė tikino, kad reikia kuo skubiau keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius.
Švietimo įstaigų tinklą, pasak prezidentės, reikia sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems, kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų vertę.
„Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.
Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – švietimo reformas kritikavo prezidentė.
Turi judėti neteisėto praturtėjimo tyrimai
D.Grybauskaitė sakė, kad įteisinus individualų konstitucinį skundą žmonėms būtų suteikta galimybė patiems aktyviau ginti konstitucines teises. Ji teigė, kad teisingumo jausmas sustiprėtų ir jei nustotų buksuoti neteisėto praturtėjimo tyrimai.
„Konstitucinio teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti.
Laikas didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ir pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę“, – teigė šalies vadovė ir pridūrė, kad visi piliečiai nori būti tikri, jog teisingumas Lietuvoje galingesnis už nusikaltėlį, o sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą.
Prakalbo apie vaistų rinką
Pasak prezidentės, tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Esą ji jau dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.
„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – kalbėjo prezidentė.
Nepakantumas korupcijai – geriausia dovana valstybei
Žinoma, D.Grybauskaitės metiniame pranešime nepamiršta ir korupcijos tema. Ji sakė, kad nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir politinės drąsos. Prezidentė tikino, kad kovai su korupcija reikia gerokai daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją.
„Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne auksiniams šaukštams įsigyti. Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – atsiras ir valios, ir galimybių“, – kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.
Išsakė viltį dėl vaiko teisių apsaugos
Minėdama Lietuvos skaudulį – socialinę atskirtį – D.Grybauskaitė sakė, kad būtent supratus, kokią grėsmę tai kelia valstybės stabilumui, prieš metus buvo sukurtas projektas „Už saugią Lietuvą“. Prezidentė sakė, kad nors ir buvo atvertos valstybės žaizdos, viskas pamažu krypsta į gera.
„Mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriami nauji dienos centrai, vis išradingesni, gelbstintys nuo pražūtingų rizikų“, – geruosius pokyčius vardijo prezidentė.
Jos teigimu, priimtas sprendimas visiškai uždrausti vaikų fizines bausmes parodė, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema ir egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo daugiau nei 3 tūkst. vaikų, o kone pusė jų – nuo artimųjų rankos. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad apginti tokius vaikus yra visų pareiga.
„Būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka įgautų pagreitį. Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų“, – sakė prezidentė. Ji tikino, kad Kauno, nusprendusio 2017-uosius paskelbti Vaikų gerovės metais, pavyzdžiu turėtų pasekti ir visi kiti Lietuvos miestai.
Alkoholio draudimai stumia į šešėlį
Nors prezidentė neneigė, kad su alkoholizmu Lietuvoje kovoti būtina ir kad tai yra valdžios garbės reikalas, ji sakė, jog kova su šia opia problema turi ne skaldyti, o telkti visuomenę: „Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį.“
D.Grybauskaitė sakė, kad su alkoholizmu kovoti reikia ugdant, padedant, suteikiant šansą ir parodant kitokį gyvenimą tiems, kurie susidūrė su šia liga. Pasak jos, valdžia negali kratytis atsakomybės, nes problemos tik gilės.
Mokesčių pertvarka gyvenimo nepagerins
Trapi koalicija kelia nepasitikėjimą
Prezidentės kritikos neišvengė ir politinės partijos bei Seimo valdančioji koalicija. Šalies vadovė sakė, kad stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos, o išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms.
„Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams. Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario nejuda ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones. Politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos reikalas“, – sakė prezidentė. Jos manymu, politinei sistemai šiuo metu atsivėręs naujų galimybių laikotarpis, su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėje siejami kokybinio atsinaujinimo lūkesčiai.
Pasikėsinta į žodžio laisvę
Šalies vadovė tikino, kad nors Lietuva ir didžiuojasi būdama atvira visuomenė, per pastaruosius metus buvo net keturi pasikėsinimai į žodžio laisvę. Tačiau ji kvietė nepamiršti, kad žiniasklaida yra ginklas, tėvynės sargas ir tiesos kardas: „Neretai tai vienintelis valstybės ramstis kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu.
Lietuvos „elfai“, stabdantys priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai yra priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare.“
Prezidentė kvietė išnaudoti Lietuvai palankų metą, kad valstybės stiprėjimą ir jos augančią ekonominę galią jaustų kiekvienas gyventojas.
„Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, kad spėtume atliepti svarbiausius dabarties iššūkius.
Mums reikia tokios pat energijos, drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės kaip Pirmosios Respublikos metais", – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
