Ten daug proto nereikia – darai kratą, randi įdomių žmonių pokalbių įrašus ir iš tų įrašų lyg rengdamasis egzaminui paruoši pažymą prezidentei, arba, kitaip tariant, špargalę.
Bet dvejetukininkai nebūtų dvejetukininkai, jeigu ruošdami tą špargalę nepadarytų klaidų, – ne taip sukarpytų, ne taip sumontuotų. Tačiau, kaip ir egzamine, tokios klaidos išlenda teisme. Štai kad ir privatus buvusio Mokesčių inspekcijos vadovo D.Bradausko pokalbis su verslininku R.Kurlianskiu. Susitiko seni pažįstami: pajuokavo, pašmaikštavo, pasikeikė ir išsiskyrė.
Bet praeina keli mėnesiai – ir tie įrašai ant naujai išrinktų valdančiųjų stalo.
Nors ir daug laiko praėjo, patys pokalbio dalyviai negali patikėti, kad taip būtų kalbėję.
Ir ne tik jie suabejoja įrašų tikroviškumu – po teismo, kuriame D.Bradauskas prašo grąžinti į pareigas, net bylą nagrinėjantis teisėjas tvirtina, kad kilo abejonių, jog įrašai sukarpyti arba ištraukti iš konteksto.
Bet ar gali STT dirbantys dvejetukininkai žinoti, kas yra kontekstas, jei net nesugeba atskirti pokštų nuo rimtų dalykų. Štai susėdo „Vilniaus vandenų“ ir dar vienos bendrovės bosai prie butelio, ėmė kilnoti taureles, o paskui siūlyti tostus už keliones: iš pradžių – į šiltuosius kraštus savaitgaliui, paskui jau ir apie skrydį aplink pasaulį įsisvaigo.
Neįtarė Boso dieną šventę bosai, kad STT pokalbius įrašinėja, todėl prasiblaivę atsidūrė teisiamųjų suole, nes tyrėjai nusprendė, kad čia – ne užstalės blevyzgos, o reikalavimas duoti kyšį.
Laimei, sveiko proto užteko teisėjams, kurie nutarė, kad bent jau neoficialioje aplinkoje bosams leistina atsipalaiduoti ir pliurpti kas tik į galvą šauna.
Tad kai STT agentai karpydami ir montuodami įrašus pagaliau sužinos, kas yra kontekstas, ar išmoks atskirti blevyzgas nuo rimtų kalbų, į šią įstaigą galbūt patrauks ir gabesni.
