Jis numato, kad Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.
Už premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pasiūlymą balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad šis siūlymas neprieštarauja Vyriausybės anksčiau teiktam projektui, tačiau kartu pripažino, kad „sprendimai Kaune realiai iki galo nėra rasti“. Ministrė teigė, kad „valstiečių“ siūlymas, neįvardinantis, kurie universitetai jungiasi, „neuždaro galimybės įgyvendinti ir Vyriausybės pateiktą planą“.
„Valstiečių“ siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto propaguojamą planą, pagal kurį VDU išlaiko savarankišką statusą ir vardą, jungdamasis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu. Kauno technologinis universitetas šiame jungimosi plane nefigūruoja, nors Vyriausybės anksčiau pateiktame nutarimo projekte buvo numatyta visus Kauno universitetus jungti į vieną – Kauno universitetą, taip pat turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
Vyriausybės anksčiau pateiktame plane buvo konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.
Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymuose iš viso buvo numatyta prie VU jungti ir Lietuvos edukologijos universitetą, tačiau Vyriausybei teikiant nutarimo projektą jis jau buvo įrašytas kaip jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune.
Opozicija kritikuoja
Seimo opozicijoje esantys konservatoriai kritikavo tokį sprendimą.
„Jei Vyriausybės suformuluotame plane bent jau buvo aišku, kaip ruošiamasi jungti aukštąsias mokyklas, tai Seimo valdančiosios daugumos pateiktame plane jokių gairių, kaip įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką, nelieka.
Šiandien E..Jovaišos vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas iš šitos reformos paliko tik tuščią kevalą. Neliko jokių nuorodų, kaip universitetų jungimas turi vykti, koks yra siekiamas aukštųjų mokyklų tinklas. Liko tik neapibrėžtos nuorodos ir pageidavimas, kad aukštųjų mokyklų jungimas vyktų didesnės mokslo ir studijų kokybės linkme.
Silpnieji, reformai besipriešinantys universitetai švenčia pergalę – jie galės elgtis kaip tinkami, iš esmės nieko nekeisti, perkabinti iškabas – ir dar gauti iš Vyriausybės pinigų už „optimizavimą“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas.
Seimo narys teigė, kad aukštojo mokslo pertvarka, universitetų jungimas buvo ryškiausia S.Skvernelio Vyriausybės reforma, kurios įgyvendinti valdantiesiems taip ir nepavyks.
„Matant, kaip Vyriausybė kapituliavo prieš akademinių lobistų spaudimą ir ištrynė bet kokias konkrečias nuorodas į reformos tikslus ir eigą, akivaizdu, kad premjeras tiesiog nusprendė nedalyvauti šiame mūšyje ir palikti aukštojo mokslo procesą savieigai. Paprastai kalbant, pasitraukti iš mūšio lauko. Kare toks manevras vadinamas „dezertyravimu“.
Deja, ministrės Jurgitos Petrauskienes patikinimai, kad dabar jau jau tuoj prasidės pokyčiai, visiškai neįtikina – nes politinės valios ginti savo pačios suformuluotą poziciją ji neparodė. Jai pritariamai linkčiojant, iš Vyriausybės nutarimo teliko neapibrėžtų pageidavimų koncertas. Siekiant išvengti politinės atsakomybės, tai sprendimo nukėlimas į ateitį“, – konstatavo M.Adomėnas.
TS-LKD siūlė aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirma, iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis.
Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Vilniuje bei papildomą jungtinį nacionalinį universitetą Kaune, kuris būtų kuriamas stipriausio Kauno universiteto – Kauno Technologijos universiteto – pagrindu, tačiau išsaugant istorinį Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimą ir „laisvųjų menų“ (artes liberales) kompetencijų centrą.
